Dainininkė Donata Virbilaitė: nulėkti ledų į Veneciją buvo įprasta

– Ar turite susikūrusi savaitgalio tradicijų?

– Vasaros savaitgalių tradicijos buvo koncertai. Dabar, aprimus koncertams, stengiuosi bent sekmadienius skirti tik sau – renkuosi filmus ir skanų maistą. O kartą per mėnesį turiu ištrūkti iš namų – mėgstu išsinuomoti pastogę nakvynei kur nors įdomiose vietelėse gamtoje ar nulėkti, kaip aš vadinu, į savo kaimą Palangoje.

– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?

– Apie darbą galvoju nuolatos. Tiesa, mokausi atsiriboti ir išjungti smegenis nuo bet kokio galvojimo – ne tik apie darbą, bet tai sunku.

Mokau vaikus, koncertuoju, vedu renginius, dirbu radijo stotyje. Visada turiu minčių ir idėjų, todėl nustoti sukti galvą labai sunku.

– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?

– Penktadienio vakaras man prasideda darbu radijo stotyje „Tau“, kurioje vedu vakarinę laidą. Jai pasibaigus sėdu į automobilį ir keliauju kur akys veda. Jei kankina nuovargis, leidžiu sau valgyti skanią vakarienę, kristi į lovą ir žiūrėti filmą per projektorių.

– Šeštadienio ryte ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?

– Su sportu esu susipykusi nuo vaikystės. Vienintelis mano judėjimas yra vaikščiojimas ir muzikos aparatūros kilnojimas. Šeštadienį kartais vedu papildomas pamokėles ar ruošiuosi vakaro renginiams, tad ilgai lovoje pasivartyti nepavyksta.

– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?

– Iš anksto negalvoju. Jeigu nevedu pamokų, o darau įrašus, kuriu vaizdo medžiagą, stengiuosi laisvu metu užsiimti tuo, kas šauna į galvą.

Iš patirties žinau, kad planai dažnai žlunga, todėl jau seniai planavimą sumažinau iki minimumo.

– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?

– Esu pamišusi dėl sportinių batelių ir suknelių. Šiais metais įsigijau net kelias poras tokių batų. Tai, ko anksčiau nekenčiau, dabar užima didžiąją dalį mano batų lentynos. Bet būna dienų, kai neišlendu iš šiltos pižamos ir kojinių.

– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?

– Stengiuosi daugiausia laiko skirti žmonėms, su kuriais noriu pabūti drauge, ir savo asmeniniams muzikiniams reikalams. Bet pastaruoju metu sunkiai sekasi tai padaryti, nes visa vasara buvo skirta koncertams, renginiams, o rudenį keliaujame su vaikais į dainų konkursus.

– Mėgstate ilsėtis viena, su šeima ar draugų būryje?

– Visaip. Kartais norisi išlėkti vienai, kartais su būriu draugų. Man, kaip menininkei, viskas priklauso nuo nuotaikos.

– Kaip geriausiai pailsite – sportuodama, tvarkydamasi, skaitydama, žiūrėdama televizorių?

– Geriausiai pailsiu keliaudama – dievinu vairavimą. Tiesiog sėdu į automobilį ir lekiu kur nors toli. Būtinai išjungiu muziką, telefoną ir mėgaujuosi savotiška tyla automobilyje ir bėgančiu keliu.

– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?

– Visur! Į restoraną išeinu bent 2–3 kartus per savaitę. Beveik negaminu namuose, todėl skani vakarienė su taure vyno tikrai dažnai vilioja. Dievinu teatrus! Stengiuosi apsilankyti, kai tik turiu galimybę.

Koncertų lankymas sudaro mažiausią laisvalaikio dalį, nes labiau mėgstu užsienio atlikėjus bei gyvo garso pasirodymus, o tai rečiau vyksta Lietuvoje.

Kada buvau kino teatre, nepamenu. Beveik visus filmus žiūriu per projektorių ant sienos – turiu asmeninį kino teatrą.

– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?

– Prieš karantiną į užsienį vykdavau bent 10 kartų per metus, kartais ir dažniau.

Nulėkti ledų į Veneciją buvo įprasta. Bet karantinas pakeitė planus ir spalio pradžioje pirmą kartą po beveik dvejų metų pertraukos aš lipau į lėktuvą – susiruošiau į Turkiją aplankyti draugų.

– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai pasilepinate?

– Virtuvėje sukinėjuosi retai, bet gaminu, kaip aš vadinu, keistesnius patiekalus. Pastaruoju metu nuolat džiovinu ir vytinu jautieną ir kiaulieną. Labai mėgstu gaminti sušius ir Rytų šalių sriubas. Pusryčiams save palepinu riešutų sviestu, bananų glotnučiu. Man tai ne tik sotūs pusryčiai, bet ir tobulas desertas.

– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?

– Visus. Kadangi turiu nerimo sindromą, kartais ne vietoje padėtas daiktas ar matomos dulkės gali labai erzinti. Dėl to dažnai tenka lipti iš lovos ir net per mėgstamą filmą pradėti valyti dulkes.

– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?

– Neturiu nei kaimo, nei sodo, tiesą sakant, nežinau, ar turėčiau kantrybės laistyti braškes ir skinti serbentus.

Sodo norėčiau tik tam, kad lauke pastačiusi gultą galėčiau laisvais vasaros rytais gulinėti su gera knyga ir late rankoje.

– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?

– Kadangi dirbu viena, įspūdžiais dalijuosi su draugais. Nors dažniausiai stengiamės laiką leisti kartu, kad po to kartu juoktumės ir prisimintume smagias akimirkas.

– Kaip apibūdintumėte tobulą poilsį?

– Aštuonios valandos miego, neskambantis žadintuvas, latė į lovą ir kelionė po neatrastus miesto kampelius. Bet svarbiausia – neskubėti.

– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?

– Patiktų abu variantai su sąlyga, kad nereikėtų nakvoti gamtoje. Kad ir kaip dievinu gamtą, vabaliukai ir garsai yra mano poilsio ir atsipalaidavimo priešai.

– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudama?

– Mėgautis gyvenimu stengiuosi visada. Esu turėjusi ir ekonominių, ir prabangių atostogų. Prisitaikau visur – tiek tokios, tiek kitokios vienodai įdomios. Atostogos, per kurias nereikia taupyti, labiau padeda pamatyti pasaulio grožį ir atrasti neatrastus kampelius, bet kartais taip norisi gero šampano taurės po palme.

– Idealus laisvadienis – tai...

– Svarbiausia tikrai laisva diena ir laisva galva, o visa kita ateis savaime.

– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?

– Pastarasis įspūdingiausias buvo neseniai, kai po koncerto trečią valandą nakties draugai pradėjo mane vežti ne į namų pusę, o Rygos link. Tai buvo puiki atgaiva po netrumpos karantininės rutinos.

– Apie kokį savaitgalį svajojate?

– Apie laisvą.