Burokėliai: kuo naudinga ši rudeninė daržovė ir ką iš jos pasigaminti namuose?

Burokėlius galima valgyti tiek termiškai apdorotus, tiek žalius – jų lapais gardinant salotas, iš minkštimo spaudžiant sultis ar miltelių pavidalu išbandant kepiniuose.

Todėl rekomenduojama drąsiai eksperimentuoti su šia rudens derliaus daržove ir atrasti naujus bei netikėtus receptus. 

Nors burokėliai yra viena iš nedaugelio daržovių, kuri prekybos centruose randama ištisus metus, tačiau jos skonį ar išvaizdą mėgsta toli gražu ne visi.

Ilgą laiką šios daržovės panaudojimas kulinarijoje buvo išties siauras, tačiau pastaruoju metu tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje ji išgyvena tikrą atgimimą.

Lietuvoje nuo seno buvo įprasta valgyti termiškai apruoštus burokėlius.

Iš jų gaminti šaltibarščius arba šiltą barščių sriubą, virtais burokėliais gardinti mišraines ar Kūčių vakarienės simboliu tapusią silkę pataluose, o taip pat – patiekti kaip garnyrą prie mėsos patiekalų. Visgi, šios daržovės panaudojimo galimybės virtuvėje yra gerokai platesnės.

Burokėlius galima valgyti žalius, iš jų gaminti traškias salotas, spausti šviežias sultis ar naudoti miltelių pavidalu, kurie patiekalams suteiks ne tik išskirtinę išvaizdą, bet ir netikėtą skonį.

Jau senokai nieko nestebina picos su burokėliais ar įvairūs iš jų pagaminti desertai, tad ši daržovė įvairiais pavidalais atranda savo vietą kulinarijoje. 

Vėstant orams reikėtų prisiminti visas šakniavaises daržoves – ropes, ridikus, pastarnokus, saliero šaknis, morkas ar burokėlius.

Tiek skonių patyrimo, tiek naudos sveikatai atžvilgiu šios daržovės yra nepamainomas naudingų medžiagų šaltinis ir turėtų rasti savo vietą kasdienėje žmogaus mityboje.

Burokėliai – ne tik spalvingai lėkštėje atrodanti ar savo skoniu išskirianti daržovė, tačiau ir žmogaus organizmui reikalingų medžiagų šaltinis.

Burokėliuose gausu sveikatai palankių kompleksinių angliavandenių ir tokių mikroelementų, kaip kalis ar magnis, yra ir šiek tiek geležies.

Juose taip pat gausu vandenyje tirpių skaidulų, reikalingų tinkamai žarnyno veiklai palaikyti.

Be to, ši daržovė yra puikus folio rūgšties šaltinis.

Burokėliai iš tiesų praturtina mūsų racioną ir gerokai jį nuskurdintų, jei šią daržovę tiesiog išbrauktume iš savo maitinimosi plano.

Todėl jie įvairiais pavidalais turėtų atsidurti mūsų mitybos racione.

Be to, į mitybos racioną rekomenduojama įtraukti ne tik burokėlių šakniagumbį, bet ir jų lapus: „Iš šviežių burokėlių lapų galima pasigaminti puikias ir išties maistingas salotas.

Visos tamsiai žalios spalvos daržovės, tame tarpe ir burokėlių lapai, turi žmogaus organizmui būtinų fitochemikalų (dar vadinamų fitonutrientais), kurie ne tik nudažo daržoves vienokia ar kitokia spalva, bet ir veikia mūsų organizmą, kaip antioksidantai: skatina imuninės sistemos veiklą, kovoja su bakterijomis ir virusais bei slopina uždegimus.

Dar vienas būdas į mitybos racioną įtraukti burokėlius – juos vartoti sulčių pavidalu.

Koncentruotos daržovių sultys turi labai daug biologiškai aktyvių medžiagų, tačiau rekomenduojama jas maišyti viena su kitomis ar šiek tiek praskiesti vandeniu.

Burokėlių sultis galima drąsiai maišyti su morkų, salierų, obuolių, citrinų ar imbiero sultimis.

Tokiu būdu organizmas gaus dar daugiau naudingų maistinių medžiagų. Kita vertus, sultys yra geras pasirinkimas tiems, kuriems per dieną įprastai nepavyksta suvalgyti rekomenduojamos daržovių paros normos, todėl išgėręs daržovių sulčių stiklinaitę, žmogus gaus visą eilę naudingų maistinių medžiagų.

Obuolių ir šviežių burokėlių sultys

2 porcijoms reikės:

2 burokėlių

2 obuolių

2 morkų

2 salierų stiebų

1 žaliosios citrinos

50 g šviežio imbiero

50 ml vandens

Gaminimo eiga: 

Nuplaukite daržoves ir nulupkite žaliosios citrinos žievelę.

Išspauskite sultis iš visų sudedamųjų dalių (imbiero naudoti 0.5 cm šaknį).

Galiausiai įpilkite šiek tiek vandens.