- Kad tu žinotum, Aldona, kaip nekenčiu tos raudonų širdelių dienos. Kam reikia taip pataikauti tiems užsieniečiams, visas jų šventes pernešti į Klaipėdą? Kai artėja vasario 14 d., kažkas tuojau apterlioja skulptūras alėjoje, skudurais apkarsto. O kas paskui juos surinks, kas valys?
- Eik jau, Petronėle, ką čia nusišneki. Taigi gražu. Klaipėdiečiai geri žmonės, pasirūpina, kad ir skulptūroms šalta nebūtų. Prisimink save prieš 50 metų, negi nesinorėjo švęsti, mylėti, džiaugtis gyvenimu?
- Man tai jau tikrai ne. Kad ir jauna buvau, tokių kvailų švenčių nešvęsdavau. Aš buvau rimta mergina.
- Dar pridurk, kad sovietmečiu ir sekso nebuvo, ir nereikėjo sukti galvos sakyti vaikams tiesą, iš kur jie atsiranda, ar ne. Už geležinės uždangos gyvenome, tokia šventė buvo tabu. O jeigu būtų buvusi, pirmoji būtum šventusi, aš juk tave pažįstu. Klausyk, gal numezgam berniukui gražesnes kojines, vieną - aš, o kitą - tu?
- Aš tada imu kairę koją.
* Humoristinio žanro rubrikos "Bulvaras" nerekomenduojama skaityti neturintiems fantazijos ir humoro jausmo.
Rašyti komentarą