Braziliškos Užgavėnės kaitina kraują

Šis vyksmas žavi ir užburia. Panašūs renginiai vyksta įvairiose pasaulio šalyse, bet tokio masto šou galima pamatyti tik Brazilijoje.

Spalvingas siautulys

Nacionalinė šventė - karnavalas Brazilijoje vyksta nuo 1928 m. Jis prasideda prieš pasninką, likus 5 dienoms iki Gavėnios pradžios, visada - penktadienį prieš Pelenų trečiadienį.

Tada miesto meras atiduoda miesto raktus karnavalo valdovui, kuris tituluojamas Karaliumi Momo. Rio karnavalas - svarbiausias metų įvykis.

Dalyvauti šventėje gali visi šalies piliečiai, masinės eitynės Rio pritraukia ir daugybę turistų.

Vykstant karnavalui, visuose didžiuosiuose miestuose uždaromos valstybinės įstaigos ir parduotuvės, niekas nedirba, išskyrus, aišku, specialiąsias tarnybas.

Visas Rio gyvena sambos ritmu, visi aplinkui dainuoja ir šoka. Karnavalas - tai laisvė. Laisvė nuo darbo, buitinių reikalų ir net kai kurių „padorumo normų".

Karnavalas - ne tik didžiausia, bet ir demokratiškiausia šventė Brazilijoje. Keturias dienas žmonės tampa lygūs, nepriklausomai nuo pajamų, odos spalvos ir skirtingų pažiūrų.

Visa šalis susivienija ir gatvėse švenčia. Tačiau demokratiškų kainų karnavale tikėtis neverta, kainos Rio ne šiaip „kandžiojasi", o nugraužia ranką kartu su pinigine.

Turistų čia suplaukia tiek, kad viešbučiuose nelieka laisvų numerių, o būsto nuomos kainos pakyla į kosmosą. Bilietas į sambadromą vienam vakarui gali kainuoti ir tūkstantį dolerių.

Šou apogėjus - šokėjų, pasipuošusių spalvingais kostiumais, eisena sambadromu. Sambadromas - Rio gatvė, kurioje vyksta pagrindinis Brazilijos karnavalo veiksmas. 700 m ilgio alėjoje geriausios sambos mokyklos rodo savo programas. Vienu metu tribūnose telpa iki 72 tūkst. žiūrovų ir jos visada būna pilnos. Į pasirodymus suvažiuoja daugiau kaip 200 sambos mokyklų atstovai iš visų šalies kampelių.

Kartu su profesionalių šokėjų grupėmis juda automobilių platformos, ant kurių šoka pusnuogės gražuolės, visur dunda būgnai, o į naktinį dangų kyla fejerverkai. Vien Rio de Žaneire švenčių dienomis susiburia iki 5 milijonų dalyvių.

Lygiagrečiai karnavalai vyksta San Paule, Resifyje, Salvadore ir daugybėje mažesnių miestų.

Taip audringai brazilai nešvenčia jokios kitos šventės, nei Kalėdų, nei Nepriklausomybės dienos, nei Naujųjų Metų.

Dėl didžiulio žmonių sambūrio kai kurie vietos gyventojai karnavalo dienomis net išvažiuoja iš miesto.

Per karnavalą neapsieinama ir be garsių nusikaltimų.

Pavyzdžiui, 2006 m., kol visi judėjo sambos ritmu, grupė nepažįstamųjų karnavaliniais kostiumais įsibrovė į muziejų ir pavogė keletą pasaulinio garso dailininkų paveikslų, tarp kurių buvo P.Pikaso ir S.Dali darbų. Pasislėpti su grobiu milžiniškoje minioje plėšikams nebuvo jokio vargo.

Karnavalas ir religija

Žodis „karnavalas" pagal vieną versiją yra kilęs iš „carne levare", lotyniškai tai reiškia „mėsos atsisakymas" - aiški sąsaja su prasidėsiančiu pasninku, kurio metu nevalgoma mėsos patiekalų.

Kitų tyrinėtojų nuomone, šou pavadinimas kilo iš romėnų „carrus navalis" - „vežimas-laivas". Istorikai prie karnavalo ištakų priskiria ir romėnų Saturnalijas, per kurias atsirado ir minėtasis vežimas-laivas.

Sočios linksmybės trukdavo visą savaitę, buvo atlaidžiai žiūrima į moralinius draudimus, ignoruojamos etikos taisyklės. Vykstant šventei, būdavo net nutraukiami karai.

Tikrai aišku yra viena: karnavalas atsirado kaip bažnytinės tradicijos dalis. Skatindama linksmas šventes, per kurias gausiai valgoma ir geriama, katalikų bažnyčia leisdavo parapijiečiams atsipalaiduoti prieš laukiančius Didžiojo pasninko suvaržymus.

Bet pasikapsčius giliau aiškėja, kad brazilišką karnavalą suformavo įvairios tradicijos.

EPA-Eltos nuotr.

Karnavalas vakar ir šiandien

Pirmieji braziliški karnavalai, vykę nuo 1641 m. privačiuose kolonistų elito vakarėliuose, iš esmės buvo tradiciniai europietiški kaukių baliai.

1723 m. atvykėliai portugalai atsivežė „entrudo" tradiciją - prieš Gavėnią rengti šventę, kurios metu buvo priimta vienas kitą pilstyti vandeniu, barstytis miltais, svaidytis pupelėmis ir kiaušiniais. Merginos taip atkreipdavo joms patikusių vaikinų dėmesį.

Gatvėse kildavo tikras chaosas - vykdavo linksmi miestiečių mūšiai, aidint linksmoms dainoms ir šokiams.

Laikui bėgant išdykavimai ir pokštavimai virto geriau organizuotu muzikos ir šokių šou. 1835 m. įvyko pirmoji kostiumuota eisena, tapusi dabartinio karnavalo pradžia. XIX a. 8-ą deš. į Rio atvyko daugybė buvusių vergų iš kavos plantacijų.

Kai į liaudies pasilinksminimus įsijungė vergai afrikiečiai, šventė praturtėjo naujomis „juodojo žemyno" tradicijomis.

Jie burdavosi į „ranchos", kurios laisvalaikiu susirinkdavo pašokti. Vėliau karnavalo tradicijas venecijietiškais motyvais papildė ir imigrantai iš Prancūzijos ir Italijos.

Būtent iš ten XIX a. atkeliavo ryškūs neįprasti kostiumai, kaukės ir kiti „pasakiški" šventės elementai.

Taigi, iki XIX a. vidurio braziliškas karnavalas jau vienijo žinomų europietiškų kultūrų ypatumus.

XX a. pradžioje karnavalo dienomis persikėlėliai pradėjo šokti sambą, įžiebiančią aplinkinių aistras ir patraukiančią žiūrovų dėmesį.

Už šią naujovę Rio taip pat turi dėkoti buvusiems juodaodžiams vergams. Minios sambą šokančių žmonių judėdavo miesto gatvėmis, įtraukdamos visus norinčius.

1907 m. Rio atsirado „Avenida Central" - arena, kurioje ir dabar kasmet vyksta pagrindinis šventės veiksmas.1928 m. buvo įkurta pirmoji sambos mokykla „Deixa Falar".

Pavadinta „Estacio de Sa", ji gyvuoja iki šiol. 1984 m. buvo baigtas įrengti sambadromas, kuriame 70 tūkst. žiūrovų gėrisi karnavalo vaizdais.

Dabartiniai sambos atlikėjai Brazilijoje karnavalui ruošiasi vos ne rimčiau negu kitoms oficialioms varžyboms. Entuziastų įsteigtose mokyklose mokoma įvairiausių pakraipų sambos judesių, o konkurencija į jas patekti yra didesnė negu bet kur kitur.

Šokių mokyklos, rengiančios karnavalo dalyvius, yra žinomos visame pasaulyje, kaip ir jų garsiausi absolventai.

Per vieną Brazilijos karnavalo naktį sambadrome spėja pasirodyti 3-4 sambos mokyklos, kiekvienoje iš jų - po 3-5 tūkstančius dalyvių.

Kiekviena organizacija ne šiaip išleidžia savo mokinius gražiai pražygiuoti pro žiūrovus, o sudaro tam tikrą kompoziciją.

Kad karnavalas nebūtų vienodas, kiekviena sambos mokykla turi pasirinkti tam tikrą temą ir jos laikytis apipavidalindama savo platformą ir kostiumus.

Pats šokis, aišku, taip pat atspindi pasirinktą temą. Šokėjai ir muzikantai vaidina tikrą spektaklį, kurį repetavo visus metus.

Eisena prasideda devintą valandą vakaro ir baigiasi auštant. Naujokai pasirodo pirmieji, ypatingų reikalavimų jiems nekeliama. Elitinės mokyklos turi spėti parodyti savo programą per nustatytą laiką.

Kad pritrauktų dar daugiau žiūrovų, karnavalo organizatoriai dažnai kviečiasi garsius šalies artistus ir sportininkus.

Prabangūs kostiumai kainuoja daug. Kai kurioms merginoms tenka dirbti visus metus, kad užsidirbtų kostiumui, kuriuo puošis daugių daugiausia kelias valandas.

Karnavalo kostiumai yra ne tik gražūs ir brangūs, bet ir labai sunkūs, todėl šokėjoms tenka paplušėti iš visų jėgų. Vos ne pagrindinis braziliško festivalio „įstatymas" yra apsinuoginimas.

Žinoma, taisyklės draudžia išsirengti visiškai, bet dalyvių kostiumai būna itin pikantiški.

Tituluočiausi karnavalo dalyviai pasirodo sekmadienį ir pirmadienį. Labiausiai patyrę ir nusipelnę eina kolonos priekyje su mokyklos darbuotojais ir įvairiomis garsenybėmis.

Be šokio meistriškumo vertinamas ir dainavimas, mušamųjų ritmiškumas ir kitų muzikantų įgūdžiai, pasirinktos temos atskleidimas, bendras visų dalyvių veiksmų derinimas ir, aišku, kostiumų dizainas. Atskirai vertinama kolonos vedlė - vėliavnešė.

Jos pasirodymas turi būti tikrai nepriekaištingas.

Karnavale dirba apie 40 arbitrų, kurie vertina atskirus pasirodymo punktus, o paskui surinkti taškai sumuojami ir skelbiamas nugalėtojas.

Laimėjusiai mokyklai atitenka piniginis prizas, o pergalė švenčiama nė kiek ne prasčiau negu pergalė futbolo pasaulio čempionate.

Piniginis apdovanojimas taip pat skiriamas ir antrąją bei trečiąją vietas užėmusiems dalyviams. Bet karnavalo atmosfera visus dalyvius ir net žiūrovus verčia jaustis nugalėtojais, todėl nepatenkintų nebūna.

Nepaisant to, kad nuo seno karnavalas oficialiai trunka vos keturias dienas, švenčiama savaitę ir net ilgiau. Gatves užtvindo pusnuogių žmonių minios, taigi mėginti kur nors nuvažiuoti automobiliui neverta net mėginti. Šventė kasmet tampa vis ryškesnė ir įspūdingesnė.

Nesikeičia tik milijonų turistų, kartą per metus suplūstančių į Rio de Žaneirą, troškimas pamatyti garsųjį karnavalą.

EPA-Eltos nuotr.

respublika.lt