Automobiliai, telefonai, rūbai – verčiau pirkti ar prenumeruoti?

Kaip toks modelis veikia, kodėl jis populiarėja ir kokius kultūrinius bei amžiaus ypatumus jis atspindi, pasakoja ekspertai.

Prenumeruoti paslaugas daugeliui mūsų tapo įprasta – prenumeruojame filmų, televizijos ir muzikos transliavimo paslaugas, kaip „Netflix“ ar „Spotify“.

Tačiau prenumeratos modeliu Lietuvoje jau galima užsisakyti ir daiktų.

Pavyzdžiui, prenumeruojant telefoną, kas mėnesį yra mokama fiksuota kaina ir kas metus senas telefonas pakeičiamas į naują modelį. Neseniai Lietuvoje atsirado ir kita panaši paslauga – automobilių prenumerata.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto tvaraus vartojimo elgsenos tyrėja doc. dr. Aušra Rūtelionė teigia, kad nors Lietuvoje daiktų prenumeratos paslauga dar nauja, svetur paklausa jai jau kurį laiką auga.

„Prenumeruoti filmų ar muzikos platformas lietuviams jau visiškai įprasta, bet daiktų prenumerata dar yra pradinėje įvedimo į rinką stadijoje.

Kita vertus, tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek JAV tokios paslaugos kaip automobilių ar rūbų prenumeravimas įgauna pagreitį“, – teigia pašnekovė.

Gauna naujausią daiktą iš karto

Rinkodaros strategas ir konsultantas, LiMA valdybos narys, Giedrius Juozapavičius pasakoja, kad daiktų prenumerata populiarėja dėl to, kad santykinai už nedidelę kainą ir nepatiriant didesnių rūpesčių ji leidžia žmonėms naudotis naujausiomis technologijomis ir produktais nieko nelaukiant.

„Technologijos sparčiai tobulėja, daiktai nuolat atnaujinami, juos įsigyti naujus taip dažnai būtų labai brangu.

Todėl prenumerata leidžia iš karto čia ir dabar, nepatiriant didesnių išlaidų, turėti naujausią telefono modelį ar vairuoti ką tik pristatytą automobilį.

Taip pat vartotojas, galėdamas naudotis tokiais daiktais, įgauna tam tikrą statusą“, – mano rinkodaros specialistas.

Personalizuoti pasirinkimai

Pasak dr. A. Rūtelionės, daiktų prenumerata tampa populiari ir dėl jaunosios kartos poreikio suasmeninti savo pasirinkimus.

Jaunimas seka mados tendencijas, nuolat nori atsinaujinti ir išbandyti naują stilių, įvairių dizainerių rūbus.

Todėl atsiranda vis daugiau įmonių, kurios siūlo personalizuotos rūbų dėžutės paslaugą, kai už tam tikrą mokestį prenumeratorius kas mėnesį gauna dizainerių sukomplektuotus rūbus, kurie atitinka asmeninius jo pasirinkimus.

„JAV mokslininkai, atlikę tyrimus, sietinus su rūbų prenumerata, nustatė, kad pagrindiniai veiksniai, darantys poveikį užsisakyti tokias paslaugas yra patogumas, personalizavimas, galimybė išbandyti naujus stilius ir geriau valdyti drabužiams skiriamą biudžetą“, – sako mokslininkė.

Kultūriniai ir amžiaus skirtumai

Dr. A. Rūtelionė taip pat pažymi, kad jaunesnioji karta yra mažiau prisirišusi prie daiktų.

Tai ypač pastebima užsienio šalyse, kur žmonės labiau linkę būstą nuomotis nei pirkti, todėl daiktų prenumerata jiems yra labiau priimtina. Vis dėlto, kartais vartojimo įpročiai priklauso ir nuo kitų veiksnių.

„Tokį prisirišimą prie nuosavybės lemia ir šalies kultūra, pavyzdžiui, protestantiškose šalyse mažiau dėmesio skiriama materialiam turtui, yra dažniau nuomojami, o ne perkami būstai. Tas daro poveikį ir pirkimo elgsenai“, – teigia dr. A. Rūtelionė.

Mažiau išlaidų – daugiau daiktų

Mokslininkės teigimu, prenumeratos paslaugos populiarėja ir dėl ekonominio aspekto – prenumerata suteikia galimybę naudotis daiktu nepatiriant ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.

„Pavyzdžiui, Indijoje per COVID-19 pandemiją išpopuliarėjo automobilių prenumeratos paslaugos, nes sumažėjo perkamoji galia ir krito vartotojų nuotaikos indeksas.

Be to, žmonės vengė viešojo transporto dėl saugumo. Taigi toks automobilių prenumeratos modelis jiems suteikė galimybę rinktis trumpalaikį automobilio įsigijimą už mažesnę finansinę naštą“, – teigia dr. A. Rūtelionė.

Patenkina aplinkosauginį sąmoningumą

Abu ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad vartojimo įpročius keičia ir augantis susirūpinimas tvarumu.

Jaunesnioji karta, pasak G. Juozapavičiaus, sąmoningai renkasi produktus ir daiktus, kurių gaminimo procesas saugo gamtą ir naudojimas mažiau teršia aplinką.

Dr. A. Rūtelionė prideda, kad daiktų prenumerata suteikia jaunimui galimybę patenkinti šį aplinkosauginį sąmoningumą.

„Ypač Z kartos atstovai nori būti vertinami kaip sąmoningi vartotojai aplinkosaugos požiūriu, tačiau dėl finansinių apribojimų jie dažnai negali mokėti didelės kainos už, pavyzdžiui, lėtosios mados prekės ženklus ar tvarius produktus.

Taigi tokia paslauga, kaip drabužių prenumerata, leidžia jiems išvengti greitosios mados, kuri nėra tvari, bet tuo pačiu dėvėti naujausius ir aukščiausios mados gaminius“, – sako mokslininkė.

Išvengia papildomų rūpesčių

Taip pat, ekspertų teigimu, daiktų prenumerata padeda vartotojams sutaupyti laiko ir išvengti rūpesčių dėl daiktų priežiūros.

Pavyzdžiui, prenumeruojant personalizuotus rūbų rinkinius, nereikia pačiam jų ieškoti ir rinktis, o kai drabužiai atsibosta ar nebetinka – galvoti, kaip juos utilizuoti.

Tuo metu automobilių prenumeratos paslaugą siūlančios „MyBee“ bendrovės vadovas Lukas Jurkšaitis pastebi, kad jų paslaugą renkasi tie žmonės, kurie nori turėti kokybišką transporto priemonę, bet nenori investuoti daug laiko ir lėšų į jos priežiūrą, o, prireikus, galėtų lengvai ir greitai automobilį pakeisti.

„Vis daugiau žmonių vertina patogumą naudojantis daiktu, o ne tai, ar daiktas jiems priklauso. Užsiprenumeravus automobilį nebereikia papildomai rūpintis technine priežiūra, draudimu, padangų keitimu, kitais priežiūros klausimais.

O pasikeitus poreikiams, tarkime, prireikus didesnio automobilio dėl šeimos pagausėjimo, išvengiama seno automobilio pardavimo ir naujo pirkimo rūpesčių. Prenumeratos bendrovė tiesiog pasiūlo jums naują modelį“, – pasakoja L. Jurkšaitis.

Prenumeratos modelis populiarės

Dabartinės rinkos tyrėjų prognozės rodo, kad prenumeratos verslo modeliai populiarės toliau.

Pavyzdžiui, remiantis „Global Market Insights“ tyrimu, automobilių prenumeratos rinka pernai siekė 5 mlrd. USD, tačiau 2032 m. jai prognozuojama jau 100 mlrd. USD vertė.

Tuo metu rūbų nuomos ir prenumeratos pasaulinė rinka pernai sudarė 1,23 mlrd. USD, o iki dešimtmečio pabaigos turėtų padvigubėti iki 2,33 mlrd. USD, rodo „Grand View Research“ duomenys.

Ateityje prenumeratos modelis turėtų populiarėti ne tik dėl patogumo vartotojams, bet ir dėl to, kad jis yra parankus verslui.

Pasak G. Juozapavičiaus, daiktų prenumerata primena lojalumo programas, kurios padeda megzti glaudesnį ryšį su vartotojais. Tuo pačiu verslas gali patogiau planuotis savo veiklą.

„Nors prenumeratos modelis dažnai yra populiarus tarp startuolių, jį vis dažniau taiko ir brandžios įmonės. Jos vertina šio modelio teikiamus privalumus, tokius kaip pastovios pajamos.

Be to, prenumeratą siūlančios įmonės gali lengviau prognozuoti, kiek nuolatinių klientų ilgalaikėje perspektyvoje bus ir kurie žmonės dažniausiai bus linkę prenumeruoti jų pasiūlytus daiktus ar paslaugas.

Tai leidžia joms lengviau planuoti investicijas, kurti naujus produktus, ieškoti būdų, kaip pritraukti naujų klientų“, – sako specialistas.