Asmenukių vajus: kita medalio pusė

Asmenukė. Unsplash.com

Kas yra asmenukės ir kam jos reikalingos? Kodėl, nepaisant viso keistumo ir tam tikro šio užsiėmimo bukumo, asmenukių praktika klesti ir plečiasi?

Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad per savaitę žodis „Selfie“ (angliškai „asmenukė“) paminėtas 365000 kartų feisbuke ir 150000 kartų tviteryje, o instagrame paviešinta daugiau kaip 5 000 000 asmenukių.

Galima būtų manyti, kad plinta visuotinė narcisizmo epidemija, tačiau psichologė Aglaja Detešidzė šiame reiškinyje įžvelgia ir kitą medalio pusę.

Anot jos, asmenukės gali būti savoterapijos komponentu ir motinos funkcijų, kurių trūko vaikystėje, kompensacija.

Asmenukės kaip saviterapijos priemonė

Užėjus į kokios nors vartotojo puslapį, galima pamatyti daugybę asmenukių su įvairiais fonais. O kai kurie puslapiai susideda vien tik iš jų. Vienodų, nuobodžių, keistų, bet būtent asmenukių.

Tikriausiai ir jūs matėte ne kartą. Naršėte ir naršėte, tikėdamiesi aptikti ką nors nauja, bet nepavyko? Fonas kiekvieną kartą keičiasi, o veidas – ne. Tarytum jis būtų nukopijuotas, daug kartų padaugintas ir įmontuotas į skirtingus vaizdus.

Galima kalbėti apie kultūros, proto ar fantazijos stoką. O galima į šį reiškinį pažvelgti ir iš kito kampo.

Asmenukės gali būti saviterapijos elementu ir motiniškų funkcijų, kurių kadaise trūko, kompensacija. Mat asmenukės – tai stabilus teigiamas žmogaus atspindys, prieinamas bet kuriuo momentu.

Viena iš motinos funkcijų, kuri vaikui gimus įsijungia iškart – tai jo jausmų ir emocijų atspindys. Ir jo egzistavimo apskritai. Vėliau šį atspindį žmogus mato visame pasaulyje.

Atsispindėdamas motinos akyse ir jausmuose, kūdikis suvokia, kad egzistuoja ir jaučia.

Asmenukės – tai universalus žmogaus egzistavimo ir visų jo gyvenimo momentų atspindys.

Visus tuos momentus, pavyzdžiui, kai važiuoja liftu, miega lovoje, sėdi tualete ar apžiūrinėja nežinomos šalies įžymybes, galima užfiksuoti ir atspindėti akimirksniu.

Taip žmogus gaus patvirtinimą, kad jis egzistuoja.

Asmenukė – savarankiškas savo egzistavimo patvirtinimas. Galimybė būti kieno nors pastebėtam.

Pozityvus atspindys

Svarbu, kad motina, o po to ir visas pasaulis atspindėtų vaiką pozityviai ir geranoriškai. Jis turi atrodyti pakankamai geras, mielas, mylimas.

Asmenukėje galima įamžinti save gražų. Pavyzdžiui, po apsilankymo kirpykloje arba grožio salone.

Su vakarine suknia arba apatiniais. Atostogaujant, su šypsena, su draugais.

Liesiausiu, gerai ištreniruoto kūno ar kokiu kitu kulminaciniu savo gyvenimo metu.

O galima užfiksuoti save liūdną, piktą, negražų, kad galėtum įsitikinti, jog net tokį tave priims pasaulis, atspindės ir ištvers.

Tai yra galimybė pamatyti, kad su tavimi viskas bus gerai bet kokioje situacijoje.

Stabilus atspindys

Svarbu, kad motina ne tik atspindėtų, bet ir darytų tai nuolat. Ypač pirmaisiais gyvenimo metais.

Ne priklausomai nuo jos nuotaikos, o visada ir pagal pirmą pareikalavimą.

Suaugusiajam telefonas su fotokamera taip pat visada atsišaukia pagal [pirmą pareikalavimą. Visada prieinamas ir valdomas, jeigu, žinoma, neišsikraus netinkamu laiku.

Panaudojant asmenukių strypą, gailima pažiūrėti į save dar ir iš viršaus, kaip į mus kažkada žvelgė tėvai.

Psichologai, kurie nagrinėja priklausomybės problemas, pasakytų, kad telefonas su asmenukių strypu yra idealus priklausomybės objektas.

Ir dar asmenukės galėtų suteikti progų kūrybai ir savo pavidalo transformacijai, jeigu, žinoma, užsiimantis tokia saviterapija žmogus neapsiribotų tų vienodų ir nuobodžių savo nuotraukų tiražavimu.

O ką apie asmenukes manote jūs?

Asmenukė. Unsplash.com

Gražina Vasiliauskienė, alfa.lt