Artūras Valinskas: kad ir ką bedarytų dabartinė Vyriausybė, vis tiek bus blogai

– Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad reikės griežtinti karantiną. Kaip jūs, kaip buvęs politikas, manote, ką gerai ir ką blogai daro šita valdžia?

– Ką daro blogai, tai netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje. Kai į valdžią ateina konservatoriai, visada kažkas būna blogai. Taigi į dabartinę Vyriausybę galime žiūrėti ironiškai. Kartais pasišnekame su Arūnu Valinsku (jaunesniuoju – red. past.) , Seimo nariu, ir prieiname bendros nuomonės – kad ir ką bedarytų dabartinė Vyriausybė, bus labai problematiška, kadangi atleisti karantino negali, atsiranda naujos atmainos, žmonės pavargę, ilgiau karantine laikyti irgi nelabai gali, nes visi rėkia. Žodžiu, Vyriausybė atsidūrė tokioje situacijoje – kad ir ką bedarytų, vis tiek bus blogai.

Žmonės pasimoko tiktai iš tų tragedijų, kurios paliečia jų artimuosius. Aš norėčiau, kad tų tragedijų būtų kuo mažiau. Žinote, kas mane labiausiai užkniso ir nustebino? Kai padarė tuos laikinus sąlyginius atpalaidavimus, klausinėjo žmonių, stovinčių eilėje į parduotuvę, ko jiems ten reikia. Pusė tų, kurie laukė dvi valandas šaltyje, kad būtų įleisti į krautuvę, nesugebėjo formuluoti atsakymo, ko konkrečiai jie čia atėjo. Esu nustebęs.

Negi žmonės nesupranta, kad mes šalia savęs turime mirtiną ligą? Jei mes pasistengtume visus numirusius susodinti į vieną stadioną, kaip tai atrodytų? Makabriškas vaizdelis. Bet, ko gero, tik toks galėtų atbaidyti tuos rėkiančius puskvailius, kurie aiškina, kad jokio koronaviruso nėra arba kad čia yra farmacinių sugalvotas būdas pasipelnyti. Žmogaus kvailumui, kaip sakė Albertas Einsteinas, ribų nėra.

– Aurelijus Veryga suskubo pasakyti, kad naujas karantino griežtinimas gali būti sutiktas labai nedraugiškai, nes žmonės tiesiog nebeklausys. Kaip jūs manote, kiek konstruktyviai veikia opozicija?

– Aš manau, kad šiuo metu nereikėtų reikštis A. Verygai, Ramūnui Karbauskiui, taip pat Sauliui Skverneliui, kadangi jų delsimas ir neveiklumas, tikintis palankių rinkimų rezultatų, rudenį mus praktiškai privedė prie to, kad naujų susirgimų atvejus skaičiavome jau nebe šimtais, o tūkstančiais. Pasaulis pats dar ieško šios problemos sprendimo būdų. Jeigu žinotume, kaip spręsti, mes spręstume, bet dabar sprendimas yra vienintelis ir aiškus: laikina suvaldymo priemonė yra karantinas (kiek griežtas – sprendžia valstybė) ir vakcinavimas.

Konkrečiai Lietuvoje kam mažiausiai dabar reikėtų kišti savo trigrašį į vykstančias diskusijas, tai tiems, kurie, deja, pasigirti gerais rezultatais negalėjo ir negali. Aš manau, kad ir prezidento noras būti Vyriausybės nariu arba Sveikatos apsaugos ministru taip pat neveda prie gero, nes susidaro vaizdas, kad vyksta lenktynės, kuris čia praneš daugiau gerų naujienų ir t. t.. Nerimtai atrodo.

Visokių kaime yra žmonių, taip sakant, kiekviename kaime yra savas durnius. 

– Ne visi Seimo nariai sutiko skiepytis „AstraZeneca“. Kaip jūs tai vertinate? Ar jūs pats pasiskiepytumėte „AstraZeneca“?

– Aš tikrai pats skiepyčiausi. Toms vyriausybėms, valstybėms, kurios stabdė „AstraZenecos“ platinimą ir paskleidė labai daug abejonių dėl šios vakcinos veiksmingumo arba dėl jos galimo žalingumo, reikėtų atsiprašyti medikų, mokslininkų, kurie sukūrė šią vakciną. Taip pat niekas negalėtų paneigti, kad kai kurios kitos vakcinos, ypač „Sputnik“, gali būti propaguojamos kaip esą geras produktas vietoje neva blogo vakarietiško.

– Kiek tai, jog keturi valstybės vadovai pasiskiepijo, paveiks arba pakeis visuomenės požiūrį į „AstraZeneca“?

– Aš manau, kad čia kaip rinkimuose – niekada nereikia agituoti tų, kurie už tave ir taip balsuos ir niekada nereikia agituoti tų, kurie už tave nebalsuos. Reikia agituoti tuos, kurie dvejoja, ar tave palaikyti. Svyruojantiems, be jokios abejonės, tai yra geras pavyzdys. Skaičiau komentarų skiltį internete ir kažkuris ten postringavo, kad Arūnas Dulkys savo skiepu galimai atėmė galimybę pasiskiepyti kokiam nors 80-mečiui ir, jeigu jis numirs, A. Dulkys turės prisiimti kaltę.

Visokių kaime yra žmonių, taip sakant, kiekviename kaime yra savas durnius. Arba Dalios Grybauskaitės pavyzdys, kuomet buvo netikinčių, kad ji pasiskiepijo, nes nuotraukoje matėsi švirkšto antgalis. Tokiems žmonėms šis pavyzdys yra niekinis, tai gal net nereikia vargti su tokiais. O štai normaliems žmonėms, kurie šiek tiek privengia „AstraZeneca“ vakcinos, tai yra geras pavyzdys ir aš manau, kad šitoje vietoje Seimo nariai turėtų priimti nutarimą, kad jie visi priverstinai privalomai būtų paskiepyti ir baigti žaisti tuos žaidimus.

– Paminėjome prezidentą ir jo vaidmenį šioje istorijoje. Praėjusią savaitę prieš tai pozityviai apie „AstraZeneca“ kalbėję tiek I. Šimonytė, tiek A. Dulkys staiga sustabdė skiepijimą. Na, ir Gitanas Nausėda kitą dieną nepraleido progos pasakyti, kad A. Dulkys pasielgė neapdairiai ir turbūt galutinai sužlugdė „AstraZeneca“ reputaciją. Ką jūs matote A. Dulkio ir G. Nausėdos dvikovą?

– Yra toks pasakymas: „nori šunį mušti, lazdą visą laiką surasi.“ Šiuo atveju, norint Dulkį dulkinti, galima surasti bet kokią priežastį. Šitoje vietoje prezidentas taip ir pasielgė. Kaip turi elgtis sveikatos apsaugos ministras, kai gauna iš ekspertų, medikų signalą, kad yra nerimą keliančių simptomų? Jis turi reaguoti. Tai ir darė, kaip ir kitų šalių pareigūnai, pristabdė procesą. Kai tos abejonės buvo išsklaidytos, procesas buvo atnaujintas. Taip būtų pasielgta ne tik dėl „AstraZeneca“ vakcinos, bet ir dėl bet kurio kito skiepo.

Manau, kad premjerė buvo teisi. Prezidentas surado progą eilinį kartą parodyti, kad jis praktiškai viską žino, yra Leniną gyvą matęs, o štai visi kiti, kurie daro ne taip, kaip jam atrodo, yra blogiečiai. Jeigu valdžia taip dalinsis ir stengsis užsidėti kuo didesnius kovotojo su pandemija antpečius, tai tikrai nieko gero žmonės nematys. Didžiausia problema yra visuomenės supriešinimas, kurį tikrai labai labai smarkiai didina ir eskaluoja nesusikalbėjimai valdžioje. Tai gal reikėtų tiesiog ramiai tarpusavyje susirinkti už uždarų durų, susitarti, kaip mes darome, ir elkimės visi kartu taip, kaip reikia Lietuvai, valstybei ir jos tautai, o ne taip, kaip reikia atskiram politikui.

„Tai yra vieno iš Seimo narių, pirmąkart kadencijoje esančio, arkliukas, ant kurio jis netikėtai atsisėdo ir dabar reikia joti, nes tas jaunas Seimo narys tik tuo kol kas ir pasižymėjo.

– Jeigu darome prielaidą, kad valdžioje yra protingi žmonės, tai kodėl net ir bendro priešo – viruso – akivaizdoje jie nesusikalba? Kur jūs matote esminę Prezidentūros ir Vyriausybės nesusikalbėjimo priežastį?

– Geras signalas yra tai, kad Seimo pirmininkė, ministrė pirmininkė ir prezidentas pirmadienį padarė bendrą veiksmą – solidariai tą pačią dieną viešai pasiskiepijo, kaip parodydami pavyzdį. Norėčiau, kad tai būtų pirmas žingsnis į bendrą kalbėjimą ir susitarimą.

Užsienio kelionės dabar yra suvaržytos. Neseniai prezidentas viešėjo Ukrainoje ir sulaukė daug neigiamų komentarų. Bėda ta, kad užsienio politikos viešai kaip ir nebelieka. Ir jeigu dar konservatoriai bandys atiminėti iš Prezidentūros išimtinę teisę atstovauti Europos Vadovų Taryboje...

Imamasi tokių veiksmų, kurie yra tiesiog desperatiški. Aš, tarkim, nelabai įsivaizduoju D. Grybauskaitės arba Valdo Adamkaus tokio elgesio, kaip dabar elgiasi G. Nausėda. Jie, ko gero, kitaip atstovautų šią instituciją, bet tokios sumaišties nebūtų. Kita vertus, tai rodo nesusikalbėjimą tarp institucijų. Gal vis dėlto reiktų susėsti ir susitarti.

– Ką jums sūnus sako – atiminės konservatoriai iš G. Nausėdos Europos Vadovų Tarybos vėliavą, ar ne?

– Tai yra vieno iš Seimo narių, pirmąkart kadencijoje esančio, arkliukas, ant kurio jis netikėtai atsisėdo ir dabar reikia joti, nes tas jaunas Seimo narys tik tuo kol kas ir pasižymėjo. Tai žiūrėsime, bet nemanau, kad jiems užtektų balsų parlamente.

– Pasirodė apklausa, kurioje geriausiu prezidentu vertinamas V. Adamkus. Tuo tarpu G. Nausėda renka tik penkis procentus, tik vos daugiau negu Rolandas Paksas, taigi jis yra priešpaskutinėje vietoje. Kodėl taip vertinamas šiuo metu pareigas einantis prezidentas?

– Aš savo laiku esu pasakęs vieną genialią mintį. Galiu pakartoti, nes geros mintys nesensta: „Visi Seimai, kurie bus, yra neišvengiamai blogesni už tuos, kurie jau buvo.“ Prezidentai – lygiai taip pat. Kadangi žmonėms skauda čia ir dabar, jie mato G. Nausėdos kartais desperatišką norą pasirodyti, pasikalbėti, pasisakyti, kai netgi nelabai to reikia, o didžioji dalis prezidentų, kurie jau buvo valdžioje, įgyja savotišką istorinį imunitetą, aureolę.

Mane labiausiai sukrečia ne tai, kad prezidentas G. Nausėda yra taip žemai kotiruojamas, bet kad taip aukštai yra laikoma ministrė pirmininkė, kuri dirba tik pirmą šimtą dienų. Nelabai suprantu, kodėl taip atsitiko. Ar kas gali pasakyti, kad tokie rinkimai yra pakankamai objektyvūs? Čia daugiau šou elementai. Mes, matyt, panaudosime tai „Auksiniuose svogūnuose“, kurie, beje, irgi nukelti.

„Lygiai taip pat prezidentas praleido gerą progą patylėti, stodamas į kunigo Algirdo Toliato pusę.

– Ar bus „Auksiniai svogūnai“? Jei bus, tai kada?

– Bus. Galimai kelsime į spalio mėnesį. Manau, kad mes leisime dabartinei daugumai per vasaros ir rudens sesijos pradžią pakankamai daug prisidirbti, kad būtų galima padaryti kuo linksmesnį renginį.

– Dar vienas reiškinys – požeminė perėja Vilniuje nudažoma vaivorykštės spalvomis, tada ant jos uždažoma trispalvė. Visa tai baigėsi tuo, kad Aušrinei Armonaitei reikia kreiptis į prokuratūrą dėl įžeidimų, grasinimų Tomui Vytautui Raskevičiui. Kaip jūs vertinate visą tą neapykantos kalbą? Kaip ir kodėl tai galėtų baigtis?

– Manau, kad didžiausia priežastis yra visuomenėje susikaupęs pyktis. Lygiai taip pat ir šeimose yra labai daug smurto atvejų. Tai prasiveržia tokiais pasisakymais. O šiuo metu manau, kad Lietuvoje vyksta pakankamai drastiška ir radikali priešprieša diskutuojant dėl seksualinių mažumų. Aš manau, kad gal jau laikas išeiti iš XIX amžiaus, nes tai yra mūsų visuomenės lygiaverčiai nariai. O jeigu didieji krikščionys rėkia, kad Dievas sukūrė mus skirtingus, vyrus ir moteris, tai tegul prisimena, kad Dievas liepė visus mylėti po lygiai.

Lygiai taip pat prezidentas praleido gerą progą patylėti, stodamas į kunigo Algirdo Toliato pusę. Jis davė priesaiką būti visiems vienodai teisingas. Bet kažkodėl kunigams jis yra labiau teisingas negu tiems žmonėms, kuriuos mes vadiname mažumomis. Tai yra mūsų visuomenės nariai ir aš nepritariu tiems dalykams, kurie vyksta dabar šitoje diskusijoje.

– Kokį patarimą davėte Arūnui Valinskui, jaunesniajam, kai sužinojote, kad jis išrinktas į Seimą?

– Nedaryk tėvo klaidų, nors tėvas ir neklydo.