Ar tiesa, kad vienišoms moterims ir vedusiems vyrams sekasi geriausiai?

Tačiau yra ir kitas, konkuruojantis pasakojimas, kuris, atrodo, yra dar labiau paplitęs:

Jis teigia, kad susituokti geriau visiems, nes žmonės tampa laimingesni, sveikesni, labiau susiję ir net ilgiau gyvena.

Kai kuriuose svarbiuose tyrimuose ir tyrimų apžvalgose nenustatyta patikimų lyčių skirtumų, o kai jie nustatomi, atrodo, kad santuoka labiausiai nusivylusios moterys.

Rezultatai rodo, kad ilgiausiai gyveno tie žmonės, kurie liko vieniši, ir tie, kurie liko susituokę.

Išsiskyrusiųjų, įskaitant išsiskyrusius ir vėl susituokusius, gyvenimas buvo trumpesnis.

Svarbu buvo pastovumas, o ne šeimyninė padėtis, ir lyties skirtumų nebuvo.

Dar vienas tyrimų tipas, kuriame vyrų ir moterų rezultatai yra maždaug vienodi, yra tyrimai, kuriuose tie patys žmonės stebimi ilgą laiką, kai jie nuo viengungystės iki santuokos.

Atlikus 18 tokių tyrimų apžvalgą nustatyta, kad susituokę žmonės paprastai netampa laimingesni.

Geriausiu atveju jie tampa šiek tiek labiau patenkinti savo gyvenimu vestuvių metu, o vėliau vėl jaučiasi maždaug taip pat patenkinti (arba nepatenkinti), kaip ir būdami vieniši.

Toks pat modelis būdingas ir vyrams, ir moterims.

Kai kurios santuokos baigiasi mirus sutuoktiniui, o tai gali labai skaudžiai atsiliepti tiek vyrams, tiek moterims. Tačiau yra požymių, kad moterys greičiau prisitaiko prie netekties nei vyrai.

Kai santuoka dėl kokių nors priežasčių nutrūksta, moterys daug rečiau nei vyrai bando ją atkurti.

Vyrai antrą kartą tuokiasi beveik dvigubai dažniau nei moterys.

Iš dalies tai galima paaiškinti palankesniu lyčių santykiu vyrams, norintiems susituokti dar kartą, nei moterims, tačiau vargu ar tai gali būti visas tokio didelio skirtumo paaiškinimas.

Kalbant apie gyvenimą atskirai, kaip ir apie santuoką, yra svarbių tyrimų, kurie nerodo jokių patikimų lyčių skirtumų. Kai yra skirtumų, atrodo, kad moterims geriau sekasi gyventi vienišoms.

Vienas iš galutinai sugriautų mitų apie santuoką yra tas, kuris teigia, kad susituokę žmonės yra labiau susiję su kitais žmonėmis ir kad būtent jie palaiko bendruomenes.

Iš tikrųjų visa eilė tyrimų parodė, kad vieniši žmonės tai daro labiau nei susituokę.

Vieniši žmonės labiau nei susituokę stengiasi palaikyti ryšius su broliais ir seserimis, tėvais, kaimynais ir draugais.

Susituokę žmonės paprastai tampa labiau izoliuoti.

Vis dėlto, kalbant apie lyčių skirtumus, svarbiausia yra tai, kad jų nėra.

Staigus vienišų žmonių skaičiaus didėjimas yra vienas svarbiausių šių laikų demografinių pokyčių.

Mokslininkai, parašę knygas apie šį reiškinį, nustatė, kad, priešingai nei gąsdina žiniasklaida, dauguma vienišų žmonių gyvena puikiai.

Išimtis dažniausiai sudaro vyresnio amžiaus vyrai, ypač jei jie yra bedarbiai arba silpnos sveikatos.

Tarp visą gyvenimą gyvenusių vienišų žmonių moterys dažnai itin gerai gyvena vėlesniame amžiuje.

Viename dėmesio vertame tyrime buvo nagrinėjami šešių šalių - Australijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Suomijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir JAV - senjorų (65 m. ir vyresnių), turinčių skirtingą santuokinį ir tėvų statusą, socialiniai tinklai. Tačiau buvo didelė išimtis:

Penkiose iš šešių tautų moterys, kurios neturėjo vaikų ir visą gyvenimą buvo vienišos, turėjo platesnius socialinius tinklus, kuriuose draugai buvo svarbi jų kasdienės paramos sistemos dalis.

Šios visą gyvenimą gyvenusios vienišos moterys senatvėje nebuvo vienišos.

Neseniai atliktas JAV senjorų tyrimas parodė, kad kai kuriais svarbiais aspektais moterims sekasi geriau nei vyrams, kai jos gyvena vienos, o vyrams sekasi santykinai geriau, kai jie gyvena su kitais žmonėmis, dažniausiai su žmona.

Vienas iš pavyzdžių - tai laikas, kurį jie turi savo pomėgiams ir interesams:

Moterys, gyvendamos vienos, turi daugiau laiko savo pomėgiams, o vyrai, gyvendami su kitu žmogumi, turi daugiau laiko užsiimti tuo, kas jiems patinka.

Kitas pavyzdys - klausimas, kiek senjorai patenkinti turimų draugų skaičiumi.

Moterys visada labiau patenkintos turimų draugų skaičiumi, nepriklausomai nuo to, ar jos gyvena vienos, ar su kitu žmogumi.

Taip pat yra tam tikrų požymių, kad moterys labiau mėgaujasi vienatve nei vyrai. Paklaustos, ar mėgaujasi vienatve, moterys dažniau nei vyrai atsako, kad taip.

Tiksliai nežinome, kodėl moterims kartais geriau sekasi gyventi vienoms. Viena iš galimybių yra ta, kad gyvendamos vienos, o ne su vyru ir vaikais, moterys išsilaisvina nuo tradicinių vaidmenų ir lūkesčių.

Jos nebėra šeimos virėjos, valytojos ir skalbėjos. Joms nebereikia emociškai stiprinti savo ego ir raminti įžeistų jausmų.

Joms nebereikia atsiskaityti kažkam kitam už išleistus pinigus.

Jos taip pat išmoksta atlikti tuos darbus, kuriuos tradiciškai darydavo vyrai, arba randa kitą žmogų, kurį galėtų pasamdyti ar padėti.

Rečiau pastebima, ką vyrai gauna iš gyvenimo vienumoje, ypač dabar, kai jie lieka vieniši ilgiau nei kada nors anksčiau.

Apklausę vienišus žmones ir apžvelgę susijusius raštus, autoriai nustatė, kad dauguma jaunų vyrų, gyvenančių vieni, puikiai tvarkosi.

Jie turi draugų ir giminaičių tinklus ir palaiko ryšius su jiems svarbiais žmonėmis. Jiems nereikia žmonos, kad turėtų socialinį gyvenimą ar prasmingus žmogiškuosius ryšius.

Tai savaime yra svarbu. Tačiau tai taip pat svarbu dėl to, ką tai rodo apie ateitį.

Galbūt šiandieniniams jauniems vyrams, kai jie bus vyresni, seksis daug geriau, jei jie gyvens vieni; jie jau žinos, kaip gerai gyventi gyvenant vienam.

Šaltinis: psychologytoday.com