Ar pinigai gali išmokyti pilietiškumo?

Remiantis užsienio valstybių praktika, viena geriausių mokyklos bendruomenių įtraukimo ir demokratinio ugdymo priemonių – dalyvaujamasis biudžetas. Tai – būdas kartu mokyklos bendruomenei drauge spręsti viešųjų lėšų panaudojimą, kai mokiniai patys siūlo idėjas mokyklai ir balsuodami renka labiausiai patikusias. Toks moksleivių įtraukimas į sprendimų priėmimus skatina domėtis savo aplinka, leidžia dalyvauti įgyvendinant vietos iniciatyvas, jaunuoliai ugdomi būti pilietiškais. Tačiau kyla natūralus klausimas – ar pinigai tikrai gali išmokyti pilietiškumo?

Moksleiviai per pilietines praktikas mokosi finansinio raštingumo 

Paauglystė – permainingas laikotarpis jaunuolių gyvenime. Jie ne tik susiduria su naujomis socialinėmis situacijomis ir įgyja daugiau atsakomybės, bet ir stiprina savo suvokimą apie pinigų vertę. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šalies gyventojų ir ypač vaikų finansinis raštingumo lygis šalyje yra itin žemas. Didžioji dalis mokinių mano, kad jie negauna pakankamai žinių apie finansinį raštingumą, o net trečdalis negali savais žodžiais paaiškinti frazės „finansinis raštingumas“.

Tačiau ir kitose šalyse situacija yra sudėtinga, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, remiantis apklausų duomenimis, tik 3 % vaikų pritaria teiginiui, kad jie mokykloje sužino, kas yra išlaidos ir taupymas. Dėl šių priežasčių, daugelis valstybių skatina dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas mokyklose ir bendruomenėse, kad gyventojai ir moksleiviai taptų aktyvesni pilietiniame gyvenime ir gerintų savo finansinio raštingumo įgūdžius.

Tačiau neretai tėvai ir mokyklos administracijos į šias iniciatyvas reaguoja nepatikliai. Mokyklinio amžiaus vaikai dažnai leidžia pinigus neapgalvotai, todėl tėvai bei mokyklos administracijos darbuotojai baiminasi, jog paaugliai priims neprotingą ir nepraktišką sprendimą bei išvaistys ir taip nedidelius mokyklos biudžeto pinigus šventėms, daiktams, kurie tikrai nėra būtini ar reikalingi, įsigyti.

Tačiau realybė pasirodo visiškai priešinga: dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvų ir panašių projektų mokyklose tyrimai rodo, kad vaikai labai atsakingai planuoja biudžetus ir priima sprendimus, kai tik jiems suteikiama tokia galimybė. Be to, jie mokosi atsižvelgti į bendruomenės poreikius, identifikuoti labiausiai reikalingą ir bendrai naudingą sprendimą, derasi, balsuoja, mokosi iš klaidų – o šie įgūdžiai praverčia daugelyje sričių ir ateityje.

Dalyvaujamasis biudžetas – stiprinti demokratijai

Dalyvaujamojo biudžeto tikslas yra ne tik ugdyti mokinių finansinį raštingumą, bet ir lyderystę, pilietiškumą. Tokios iniciatyvos yra mokyklų ir jų mokinių sėkmės receptas: projektai įtraukia į bendruomenės gyvenimą, į prasmingą pilietinę veiklą visus – mokinius, jų tėvus, mokytojus bei administraciją. Iniciatyvos dalyviai susipažįsta, kas yra demokratiškas balsavimas, kaip veikia rinkimai, mokomasi, kaip pristatyti savo idėjas, planus su jais supažindinti kitus dalyvius.

Tai suteikia jauniems žmonėms veiksmų laisvę, sudarant galimybes ne tik išsakyti savo nuomonę, bet ir keisti savo bendruomenę. JAV tyrime dalyvavę jaunuoliai teigė, kad dėl dalyvavimo dalyvaujamojo biudžeto sudaryme yra labiau linkę įsitraukti į savo bendruomenę ir yra labiau linkę balsuoti vietos ar nacionaliniuose rinkimuose.

Dalyvaujamasis biudžetas sprendžia ir nelygybės klausimus, kadangi tiesiogiai įtraukia visus mokyklos bendruomenės narius į sprendimus, kurie turės tiesioginės įtakos jų bendruomenės gerovės augimui. Tinkamai supažindinamos bendruomenes su šia iniciatyva ir jos teikiama nauda, į jį galima įtraukti pasyvius narius, kurie paprastai nedalyvauja spręsdami bendruomenėse kilusias problemas. Didesnis skirtingų asmenų įtraukimas į dalyvaujamojo biudžeto veiklas mokyklose gali leisti pasijusti visiems, kad yra tos bendruomenės lygūs nariai, kurie gali priimti sprendimus. Toks žmonių įgalinimas skatina aktyvesnį dalyvavimą ir platesnes grupes liečiančiose veiklose, projektuose, rinkimuose.

Dalyvaujamasis biudžetas sėkmingai įgyvendinamas Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, taip pat yra vykdomos dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos. „Šių projektų pagrindiniai tikslai – įtraukti moksleivius į sprendimų priėmimo procesą mokyklose, taip skatinant pilietinį aktyvumą, domėjimąsi demokratiška ir sąžininga sprendimų priėmimo kultūra. Britų taryba Lietuvoje kartu su „Transparency International“ Lietuvos skyriumi įgyvendina šį „People to people“ projektą, kuriuo didinamas moksleivių įsitraukimas į savo bendruomenę pasitelkiant dalyvaujamąjį biudžetą.

Kaip rodo moksleivių apklausos, iniciatyvos dėka mokyklose net 8 kartus padaugėjo moksleivių, teigiančių, kad labai gerai supranta, kaip veikia jų mokyklos biudžetas, o moksleivių, nieko nežinančių apie mokyklos finansus, sumažėjo daugiau nei 2 kartus“,- teigia Britų tarybos vadovė Ona Marija Vyšniauskaitė.

Puikiais rezultatais dalinasi ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas: „Džiaugiuosi, jog vis daugiau mokyklų praktikuoja pilietiškumą nuo mokyklos suolo. 20 mokyklų bendruomenių iš 15 Lietuvos vietovių jau apsvarstė beveik 170 idėjų ir kartu nusprendė, kaip panaudoti 21 tūkst. eurų. Šiemet su dalyvaujamuoju biudžetu startuos dar bent 8 švietimo įstaigos.

Labai norėčiau, kad šis veikimo būdas ilgainiui įsitvirtintų visose mokyklose ir taptų neatsiejama pilietinio ir antikorupcinio ugdymo dalimi. Juk savo teises žinantys ir į šalies gyvenimą aktyviai įsitraukę gyventojai yra skaidrios demokratinės visuomenės pamatas“,- sako Sergejus Muravjovas.

Apie Britų tarybą Lietuvoje:

Britų taryba yra tarptautinė Jungtinės Karalystės švietimo ir kultūrinių ryšių organizacija, Lietuvoje veikianti nuo 1992 metų. Per savo ilgametę veiklą Britų tarybos Vilniaus biuras įgyvendino daug programų ir iniciatyvų, skirtų tobulinti anglų kalbos mokymą, puoselėti bendradarbiavimą kultūros srityje bei plėtoti švietimo ir menų mainus tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos.

Nuo 2016 m. visoje Lietuvoje aktyviai įgyvendinami projektai yra Britų tarybos kultūrinių ryšių programos „People to People“ dalis. Šiais projektais Lietuvoje siekiama skatinti įsitraukimą, bendruomenių sutelktumą, ugdyti XXI-jo amžiaus įgūdžius, medijų raštingumą, savarankiškumą ir pilietiškumą.