Anoniminio komentavimo iliuzija: smurtautojai turi atsakyti ir internete

#anoniminiaismurtautojai – išreikšti netolerancijai

Vystantis interneto kultūrai trinasi ribos tarp realaus ir online gyvenimo, tad pastarajame taip pat turėtų nelikti galimybės nebaudžiamiems ir nepastebėtiems asmenims skleisti smurto, įžeidžiančią, seksistinę kalbą.

Iniciatyvos autoriai, komunikacijos ir rinkodaros agentūra „Berta&“, tokios kalbos vartojimą paraleliai siūlo vertinti kaip žalingą įprotį, tokį kaip svaiginimasis alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, rūkymą, kuris kenkia ne tik jį vartojantiems, bet ir aplinkiniams.

Internetinio smurto netoleruojantiems piliečiams sukurta grotažymė #anoniminiaismurtautojai, tikimasi, taps įrankiu, leisiančiu be konflikto identifikuoti internete netinkamai besielgiančius žmones ir tokiu būdu išreikšti savo poziciją „prieš“ bei savotiškai identifikuoti anoniminį smurtautoją.

„Berta&“ komandoje žmogaus teisės, lygybė nėra tik skambi, madinga frazė – tai neatsiejama įmonės veiklos dalis ir kertinis vertybinis pagrindas, kuriuo vadovaujamasi nuo pat įmonės įsikūrimo pradžios.

Per beveik dvejus metus prisidėjome prie daugybės socialinių, žmogaus teises palaikančių iniciatyvų, manome, kad užaugome ir patys galime inicijuoti pokytį, – sako „Berta&“ vadovė Berta Čaikauskaitė.

– Puikiai suprantame smurtą patiriantiesiems tenkančią naštą, tačiau šiuo projektu pasirinkome skatinti pokytį apeliuodami ne į aukas, bet į asmenis, turinčius žalingą įprotį vartoti smurto kalbą virtualioje erdvėje.

Taip pat į tuos, kurie suvokia, kad pagiežingi, stereotipais pagrįsti komentarai, netinkamos asmeninės žinutės yra smurtas – jie raginami netylėti, bendromis jėgomis skatinti smurto kalbos vartotojus keistis.“

Anoniminių smurtautojų koncepcija toliau bus vystoma kaip edukacinė erdvė, kurioje atsiras ne tik patarimai, ką daryti susidūrus su internetiniu smurtu, bet ir tikros istorijos bei ekspertų komentarai, kaip atpažinti pyktį ir jį valdyti, kaip išvengti stereotipinio mąstymo, kur egzistuoja riba tarp nuomonės išsakymo ir neapykantos skleidimo ir t. t.

Vis dar gajus internetinis smurtas lyties pagrindu

„Fizinį smurtą, kuris yra traktuojamas kaip nusikaltimas, jau esame įgudę atpažinti, žinome būdus, kaip su tuo kovoti.

Deja, pandemija atskleidė, kad Lietuvoje gajus ne tik fizinio, bet ir žodinio smurto dėl lyties vartojimas, kuris ypatingai įsigalėjęs virtualioje erdvėje.

Šios smurto formos mes vis dar neatpažįstame, o neretai ir toleruojame, kaip neva išreikštą „asmeninę nuomonę“.

Noriu pabrėžti, kad žodinio smurto vartojimas yra ne mažiau kenkėjiška veikla, kuri žeidžia ir turi neigiamą psichologinį poveikį ne tik asmeniui, į kurį yra tiesiogiai nukreipta, bet ir kitiems, toje aplinkoje esantiems žmonėms“, – sako LŽTC vadovė Jūratė Juškaitė.

Mūsų visuomenėje smurto kalbos vartojimas itin dažnai nukreiptas ne tik į LGBT, kitos tautybės, rasės asmenis, bet ir paremtas lyties pagrindu.

Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris dienos proga internete nesudėtinga rasti neapykantą kurstančių, stereotipizuojančių ar įžeidžiančių komentarų:

„PIŠ vyriausybė“, „motevyriausybė“, „boba valdžioje – va ir problema“, „geriau tu būk namie ir leisk vyrams dirbti“, „pupyčių verslas, kurias apdovanoja „verslininkai“ už tam tikras paslaugas“, „durnė, kaip ir jos dainos“ ir t. t.

„Tai nėra asmeninė nuomonė, tai yra stereotipiniais įsitikinimais pagrįsti, įžeidžiantys, dažnai peržengiantys psichologinio smurto ribą teiginiai.

Gali būti, kad asmuo, išsakęs šiuos žodžius, net nesusimąsto apie tai, kad yra neteisus, kad egzistuoja ne tik kitokios kalbos formos nuomonei išreikšti, bet vertėtų permąstyti, kokiais realiais faktais yra pagrįstas toks kalbėjimas, koks jo tikslas.

Skleisdami neapykantą kenkiame ne tik tam žmogui, į kurį nukreipta ši smurto forma.

Su tokiu įgudusiu smurtautoju tenka gyventi jo ar jos artimiesiems, susidurti draugams, kolegoms.

Nenoras sąmoningai parinkti žodžių, greičiausiai, pasireiškia ir kasdienėje aplinkoje.

Toks asmuo užsuka nesibaigiantį seksizmo ir įžeidimų ratą, kuris galiausiai kenkia ir jam pačiam“, – pastebi LŽTC vadovė.

Pasak iniciatyvos autorių, tai nėra tik šioms organizacijoms priklausantis projektas. Prie jo kviečiami prisijungti visi norintys – organizacijos, fiziniai asmenys.