Anatolijus Oleinikas – apie ištaškytus honorarus, populiarumą ir butą Turkijoje: savo vaikams to nelinkėčiau

Vieni pasirinko visiškai kitus darbus, kiti – tylią provinciją ar net emigraciją. Kodėl iširo mylimiausiomis vadintos grupės? Kodėl dainininkai nori koncertuoti ne arenoms, ne už didelius pinigus ir kodėl sako supratę, kad ramybė – svarbesnė nei honorarai?

19 metų trankią karjerą „Kelyje į žvaigždes“ pradėjęs Anatolijus Oleinikas grįžo į gimtuosius Druskininkus.

„Čia tyliau, ramiau, oras šviežesnis ir oda lėčiau sensta“, – šypsojosi trečiojo „Kelio į žvaigždes“ nugalėtojas. Pergalę Anatolijui primena butas Turkijoje.

„Pirmas laimėjimas „Kelyje į žvaigždes“ buvo 100 tūkstančių litų, o šou „Mes – vieno kraujo“ laimėjau 10 tūkstančių eurų. Padariau viską, ko negalima: į „Euroviziją“ nenuėjau, 5 albumų neišleidau, turo po Lietuvą nepadariau.

Pinigus ištaškiau gražiems drabužiams, skaniam maistui, butui Turkijoje ir įrašų studijai.

Niekam nelinkėčiau eiti į šou, kai tau 19 metų, žmogui reikia subręsti. Aišku, man ten labai sekėsi – ir jacuzzi bučiavausi, ir dainą parašiau, ir su mergom pykausi, buvo viskas, ko reikia šou.

Gal ir vertėjo eiti, kad viską turėčiau ir... visko netekčiau. Buvo visko, ko gyvenime nepalinkėčiau savo vaikams“, – kalbėjo Anatolijus.  

Anatolijus prisipažino, kad vienu metu galvojo net apie emigraciją „Kai atėjo karantinas, niekas čia manęs nelaikė, net radau nemokamus mokslus Škotijoje.

Daug draugų buvo išvažiavę ir jau įsitvirtinę. Pasidarėme su žmona naujus pasus, suplanavome sučipuoti savo keturias kates, šunį ir išvykti.

Bet pamažu viskas atsilaisvino, prasidėjo renginiai ir mes nepasiryžom. Galėjom ir į Turkiją važiuoti. Ten turiu butą jau 10 metų, bet buvau tik kartą gyvenime, ten ilsisi sūnėnai, jis skirtas tik šeimos nariams“, – pasakojo Anatolijus.   

Kelionių žurnalistu, laidų vedėju tapusio Žygimanto Baryso praeitis – popžvaigždė, jos karjerą jis pradėjo būdamas vos 16 metų. „Tik dabar suprantu, kad buvau gana populiarus atlikėjas, gal nepažinojo manęs, bet žinojo dainas.

Neseniai per keliones su Jonu Nainiu išsikalbėjome, jis sako, mūsų visas bendrabutis tavo dainas klausydavo. Mano dainas radijai iki šiol groja, smagu, kad jas prisimena po 20 metų“, – pasakojo Ž. Barysas.  

Į popmuzikos pasaulį Žygimantas pateko netikėtai. „Buvau rimtas pianistas su prezidento premija, bet popmuzikoje pinigai buvo nemaži, lengvi ir greiti, honoraras gal 1,5 tūkst. litų, bet, aišku, šiuos pinigus  reikėjo investuoti į dainas, įvaizdį“.

Žygimantas prisiminė, kad vienu metu jo vadybininkas buvo žurnalistas Orijus Gasanovas. „Orijus vadovaudavo fanų susitikimams. Aišku, vėluodavom, nes taip daro visi svarbūs žmonės.

O iš fanų susitikimų reikėdavo staiga išeiti po 15 minučių, specialiai kurti deficitą, kad neva neturim laiko, nors iš tikrųjų neturėjom ką veikti.

Tuomet mano didžiausia fanė buvo Monika Šalčiūtė, jai tada buvo dešimt metų. Mes dabar su ja pabendraujam ir atsimenam šitą faktą“.

Aktoriaus Mariaus Jampolskio kelio pradžia buvo grupė „Mink taką“, už kurios koncertus, šypsodamasis prisimena Marius, gaudavo legendinius honorarus – 50 litų už koncertą.

„Turėjau problemų su merginomis, buvau vėlyvam brendime, jos sakydavo, kad aš joms kaip brolis, tai buvo pats didžiausias įžeidimas.

Bet paskui aš atsigriebiau“, – apie merginų dėmesį „Mink taką“ laikais kalbėjo M. Jampolskis.