Alano ir Valdos Chošnau šeimoje – skaudi netektis: pora skyrė už širdies griebiančius žodžius

Skaudžią minutę žinoma moteris savo mintimis pasidalijo socialiniuose tinkluose. Jautria žinute V. Chošnau sutiko pasidalinti ir su Delfi.

„Mylimas Adoli, ramybės ir šviesos kelio Jums linkiu... Su dėkingumo pilna širdimi atsisveikinu dėkodama už meilę mamai, man, Alanui, Augustui ir Izabelei...

Daug metų buvome kartu ir visi jie buvo ypatingi... Esate šviesulys ir įkvėpimas mums visiems... Labai trūks Jūsų ramybės ir išminties...

Dėkoju už atvertą pasaulį ir galimybę būti šalia, mokytis, suprasti... Telydi Jus Angelai...“ – rašė ji.

Ne mažiau už širdies griebiančiu komentaru apie gerbiamą A. Šleževičių dalijosi ir Valdos vyras, dainininkas A. Chošnau.

„Gyvenimas – sekundės... – pastebėjo jis. – Šįryt ramybėje savo namuose išėjo man labai artimas žmogus, Valdos patėvis, kuris išties mylėjo be išimties visus...

Dėkoju likimui Jus pažinti. Ilsėkitės ramybėje, gerbiamas ir mylimas Adolfai...“

A. Šleževičiaus gedi visa šeima, tarp kurių – jo mama Janina ir dukterys su anūkais, taip pat kiti artimieji, bičiuliai, kolegos.

Bendražygiai: jis buvo politikas, ėmęsis sprendimų kritiniu Lietuvai metu

Liūdną žinią apie buvusio premjero mirtį antradienį patvirtino ir Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, ir žurnalistas, istorijos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas.

„Po ilgos ligos išėjo 6-osios Vyriausybės premjeras Adolfas Šleževičius (g.1948), šį postą užėmęs 1993-1996 metais. Nors jis ir nebaigė savo kadencijos, tais metais šalis smarkiai pažengė į priekį: buvo išvesta užsienio kariuomenė, įvestas litas, suvaldyta infliacija, išsiplėtė šalies tarptautiniai ryšiai“, – skelbė V. Kavaliauskas.

Anot jo, į premjero postą atėjo gerai pasiruošęs: inžinierius mechanikas, mokėsi Liaudies ūkio akademijoje Maskvoje, dirbo maisto pramonės įmonėse, atgimimo metu – „Pienocentro“ pirmininku, Nepriklausomybės pradžioje – žemės ūkio ministro pirmuoju pavaduotoju. Vadovaudamas šalies ūkiui, darė ryžtingus sprendimus.

„Tuo metu silpniausia grandis buvo bankų sistema. Nors jam ir buvo keliama byla dėl neteisėtai priskaičiuotų padidintų palūkanų, ji niekuo nepasibaigė. Pasitraukęs iš valstybinio darbo, buvo samdomas tarptautinių kompanijų įgyvendinti didelius pramoninius projektus. Buvau A.Šleževičiaus komandoje, dirbau jo atstovu spaudai. Iš penkių premjerų, su kuriais teko dirbti, statau jį į geriausių administratorių eilę antruoju po Algirdo Brazausko“, – rašė V. Kavaliauskas.

Buvusį Lietuvos premjerą A. Šleževičių jo bendražygiai prisimena kaip išmanantį politiką ir ekonomistą, kuriam jo vadovavimo metu teko ir nacionalinės valiutos įvedimas, kova su neregėta infliacija, ir kiti svarbūs šalies bei tarptautiniai klausimai.

Jie primena ir asmeninę A. Šleževičiaus klaidą, kai jį iš premjero posto išvertė iš Lietuvos akcinio inovacinio banko atsiimtas terminuotas 135 tūkst. litų indėlis likus dienai iki įstaigos bankroto.

Tuometis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas teigia, jog A. Šleževičiaus indėlį į Lietuvos istoriją, ūkio atsigavimą ir kitus klausimus „reikia vertinti teigiamai“.

„Tai tikrai buvo geras premjeras, kuris nemaža padarė ką reikėjo padaryti Lietuvai“, – BNS sakė Č. Juršėnas.

Anot jo, pirmiausia į akis krito politiko ūgis – tai buvo aukščiausias premjeras.

„Žinoma, tai yra pliusas – ne tik jį kiti matė, bet ir jis matė daugiau nei kiti. Sakydamas „matė daugiau“ turiu galvoje kitą aplinkybę – jis turėjo nuostabią galvą, daug žinojo, į viską gilinosi, turėjo puikią atmintį. Ir kai jis išeidavo į Seimo tribūną, o aš vesdavau kaip Seimo pirmininkas posėdį, man buvo smagu jo klausyti“, – pasakojo Č. Juršėnas.

Turėjo fenomenalią atmintį

Anot jo, politikas tiesiog žerdavo „faktus, skaičius, iš atminties ir nesuklysdamas“.

A. Šleževičiui jo vadovavimo metais, kuomet Lietuva buvo tik ką atgavusi nepriklausomybę, teko nemenkų iššūkių – staigiai kritęs BVP bei itin išaugusi infliacija. A. Juršėnas teigia pamenantis, jog ji anuomet vadina hiperinfliacija, nes siekė daugiau kaip tūkstantį procentų.

„Visa šitai jo vadovaujamai Vyriausybei, žinoma ir Seimui, ir prezidentui Algirdui Brazauskui reikėjo įveikti“, – sakė tuometis Seimo pirmininkas.

Ėmėsi kertinių Lietuvai žingsnių

A. Šleževičiaus vadovavimo metais buvo įvesta nacionalinė šalies valiuta – litas, buvo derinamas rusų kariuomenės išvedimas iš Lietuvos, pasirašytos pirmosios įsijungimo į tarptautines organizacijas sutartys, spręsti socialiai, ekonominiai ir kiti klausimai.

„Įsijungimas į visas tarptautines organizacijas, Europos tarybą, mūsų paraiškos stoti į ES ir NATO – į pirmą planą statau A. Brazauską ir A. Šleževičių. Mes visi kartu pasirašėm paraiškas“, – kalbėjo Č. Juršėnas.

Koją premjerui pakišo tuometinė bankų krizė. Č. Juršėno teigimu, „šitas priekaištas išlieka“, nes kaimyninėse šalyse prasidėjus krizei jos nebuvo tinkamai įvertintos Lietuvos atžvilgiu.

„Plius asmeninė Adolfo klaida – kai buvo atsiimtas indėlis iš griūvančio banko, tada prasidėjo visi nemalonumai ir teko su juo atsisveikinti“, – prisiminimais dalijosi Č. Juršėnas.

Atviras ir atsakingas

A. Šleževičiaus vyriausybėje sveikatos apsaugos ministru dirbęs parlamentaras Antanas Vinkus BNS sakė esantis sukrėstas žinios apie buvusio premjero mirtį.

„Kiekvieno žmogaus mirtis yra tragedija, tuo labiau – buvusio valstybės vadovo. Žmogaus, tarnavusio tėvynei Lietuvai“, – sakė parlamentaras.

Politikas teigė A. Šleževičių prisimenantis kaip „labai paprastą, normalų žmogų“.

„Žinote, tai buvo žmogus, kuris jautė atsakomybę, tačiau kartu su juo galėjai ir nesivaržyti, pasakyti tikrą tiesą į akis“, – kalbėjo A. Vinkus.

Jis prisiminė savo paskyrimą sveikatos apsaugos ministru ir A. Šleževičiaus atvirumą viceministrų kandidatūroms.

„Nebuvo nurodyta, kad bus tas, tas ar tas. Pirmąja ministro pavaduotoja turėjau galimybę pasiūlyti būti poniai Irenai Degutienei. Ji buvo ne socialdemokratė, – kalbėjo A. Vinkus. – Ir ji dirbo, nors buvo dešinioji. A. Šleževičius buvo atviras, padorus žmogus.“

Parlamentaras teigė, kad prie A. Šleževičiaus buvo įvestas Sveikatos draudimo įstatymas, įkurtas Sveikatos draudimo fondas.

„Jis padėjo atvesti šalies medicinos finansavimą iki šių dienų lygio“, – sakė A. Vinkus.

Adolfas Šleževičius (g. 1948 m. vasario 2 d. Mirčiškėje, Šiaulių rajonas – 2022 m. gruodžio 6 d.) – Lietuvos politikas, ministras pirmininkas 1993–1996 m. 1965 m. baigė Šiaulių 9-ąją vidurinę mokyklą. 1965–1967 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete. 1965–1967 m. Šiaulių televizorių gamyklos radijo aparatūros montuotojas.

1967–1971 m. studijavo KPI Mechanikos fakultete, kur įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. 1971–1972 m. Kauno maisto pramonės technikumo dėstytojas.

1972–1977 m. Kauno pieno kombinato vyresnysis inžinierius konstruktorius, vyriausiasis mechanikas, vyriausias inžinierius. 1977–1981 m. LTSR mėsos ir pieno pramonės ministro pavaduotojas.

1980–1982 m. Sąjunginio neakivaizdinio ekonomikos ir finansų instituto aspirantas. 1982 m. parašė ir apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją, docentas.

1981–1983 m. Liaudies ūkio akademijos prie TSRS Ministrų Tarybos klausytojas (neakivaizdiniu būdu mokėsi Sąjunginiame ekonomikos ir finansų institute). 1983–1989 m. LKP CK agropramoninio komplekso skyriaus vedėjo pavaduotojas.

1989–1990 m. Lietuvos pieno pramonės gamybinio susivienijimo „Pieno centras“ pirmininkas. 1990–1991 m. LR žemės ūkio ministro pirmasis pavaduotojas. 1991–1993 m. Lietuvos-Norvegijos bendros įmonės C.-Olsen-Baltic prezidentas.

Po Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo SSKP ir pavadinimo pakeitimo tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) nariu.

1993 m. kovo 10 d. ministro pirmininko poste pakeitė Bronislovą Lubį. [4] Savo vadovavimo vyriausybei laikotarpiu tęsė po nepriklausomybės paskelbimo pradėtas reformas su didesne orientacija į socialinę sferą; stengėsi palaikyti gerus santykius tiek su Vakarais, tiek su Rusija.

Buvo priverstas atsistatydinti po to, kai 1995 m. gruodžio 19 d. Lietuvos banko valdyba paskelbė apie Lietuvos akcinio inovacinio banko veiklos sustabdymą.

Po kelių savaičių paaiškėjo, kad likus dienai iki bankroto A. Šleževičius atsiėmė terminuotą indėlį iš šio banko, t. y. galėjo pasinaudoti tarnybine padėtimi.

1996 m. sausio 4 d. LDDP prezidiumas poelgį įvertino kaip „moralinę ir politinę klaidą“, bet atsistatydinimui nepritarė.

Sausio 6 d. dėl premjero elgesio iš vyriausybės pasitraukė Povilas Gylys ir Linas Linkevičius. Prezidentas Algirdas Brazauskas pareikalavo, kad premjeras atsistatydintų, tačiau pastarasis nesutiko.

Tuomet valstybės vadovas savo dekretu pasiūlė Seimui atleisti ministrą pirmininką. Seimo dauguma tam pritarė. Vasario 8 d. premjeras atleistas iš pareigų.

1996 m. sausio 24 d. generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba dėl neteisėtai priskaičiuotų, išmokėtų ir gautų padidintų palūkanų pagal A. Šleževičiaus terminuotų indėlių sutartis. Byla užtruko keletą metų.

Pasitraukęs iš politikos užsiėmė verslo konsultavimu, technologijų prekyba, kelerius metus dirbo Rusijoje. Tarptautinių verslo ryšių bendrovės „TVRG“ vadovas.

Nepartinis.[7] 2006–2013 m. UAB „Alfabioetanolis“ generalinis direktorius.

Vilniaus Rotary klubo narys. Kelmės rajono garbės pilietis.