Aktorė Renata Kutinaitė išgyvena netektį: nedaugeliui pavyksta sulaukti tokio amžiaus

Apie skaudžią netektį pranešusi aktorė Delfi sutiko plačiau papasakoti, koks buvo senelis Stanislovas. 101-erių sulaukęs vyras buvo ne tik visiškai sveikas, bet ir puikios fizinės formos.

„Nedaugeliui pavyksta sulaukti tokio gyvenimo skaičiaus, o juolab būnant visiškai sveikam, tiesios ir tvirtos figūros, daug vaikštant stipriomis kojomis, nesiramsčiuojant lazdele.

Visi labai stebėdavosi, kai pasakydavau, kad būdamas 98-erių mano senelis dar automobilį vairuoja, o motociklu nustojo važinėti tik sulaukęs 90-ies!“ – seneliu besididžiuojanti pasakojo R. Kutinaitė.

Būtent automobilių priemonės, technika buvo tai, kuo senelis labiausiai domėjosi. Anot aktorės, jis dažnai praleisdavo ir prie kombaino, ir prie traktoriaus vairo.

Be to, jis mėgo ne tik važinėti transporto priemonėmis, bet ir užsilipus ant motociklo nuvažiuoti į mišką grybauti.

„Didžiausia atrakcija vasaromis ir rudenį būdavo, kai senelis užsikurdavo „puksį“ (taip, jis vadindavo tokį mažiuką traktoriuką su priekaba), o mes, aš ir mano trys pusbroliai, klykaudami iš laimės dardėdavome į laukus prasidėjus šienapjūtėms ir bulviakasiams“, – Delfi pasakojo aktorė.

Renata Kutinaitė su seneliu / FOTO: Asmeninio albumo

Juokingi žodžiai, anot R. Kutinaitės, buvo senelio kasdienybė:

„Dar toks linksmesnis buvo „granapipkė“. Šį vartodavo, kai susiburdavome per šventes, visi prie stalo. Sakydavo: „Nu, padarome granapipkę“ (reikšdavo išgerti po stikliuką).“

R. Kutinaitės senelis mėgdavo ir gaminti – jei žinodavo, kad ji atvažiuoja, visada užmarinuodavo, kaip ji pati sako, firminės silkutės.

„Ją valgydavau ir kaip užkandį, ir kaip desertą.

Esu gavusi nuo senelio ir „agrastų košės“, mat, beržo šalia nebuvo, tai agrastų krūmo šakelė jam pasirodė tinkama.

Smarkiai tikrai negavau. Buvo žaidimas, ar mane pagaus.

Aišku, kad pagavo!“ – apie senelį kalbėjo aktorė.

Senelis Stanislovas aktorę žavėjo ir stipria sveikata, mat jis visą gyvenimą buvo lieknas ir niekada nesirgo jokiomis peršalimo ligomis.

„Kai mes žiemą apsimuturiuodavome taip, kad matosi tik akys ir nosis, jis sakydavo, jog jokio šaliko nereikia, kaklas turi būti plikas“, – prisiminė ji.

Delfi R. Kutinaitė pasakojo iš jo girdėjusi ne vieną puikią istoriją, kurioje buvo ir vaikystės, ir jaunystės prisiminimų.

Nors šiose istorijose buvo galima išgirsti apie piemenavimą, karo siaubus, keliones, ir dienomis, ir naktimis dirbamą darbą, jis, kaip sakė aktorė, niekada nesiskundė, bet džiaugėsi, kad šalia visko turėjo tikrą gyvenimo meilę – moters močiutę, su kuria kartu nugyveno virš 70 metų.