6 mokslininkų atskleistos paslaptys, galinčios pagerinti protinius sugebėjimus

1. Elkitės su savimi gerai

Suvokimas. www.needpix.com

Venkite kaltinti ir priekaištauti sau už klaidas ar nesėkmes.

Neužsiverskite sau ant galvos užsibrėžtų darbų kalnų, kad paskui nereikėtų kentėti dėl frustracijos. Žiūrėkite į save su simpatija ir atleiskite trūkumus., kad ir kaip būtų sunku tai padaryti.

Atleisdami sau, uždraudžiate smegenims žengti slidžiu „moralinės nuokalnės keliu“ ir mažinti pasitikėjimą savimi.

Mokslinis paaiškinimas

Terminą „moralinė nuokalnė“ pasiūlė Stenfordo universiteto profesorė Kelly McGonigal. Ji atliko seriją tyrimų, kurių rezultatai parodė, kad mūsų smegenys būna imlesnės pagundoms, kai mus slegia kaltės jausmas. Mat smegenims priklauso saugoti ne tik savo šeimininko sveikatą, bet ir jo nuotaiką.

Kol jūs kaltinsite save, priekaištaudami už tingumą ir silpnumą, kol ieškosite grubiausių ir aštriausių žodžių sau, stengdamiesi sustiprinti motyvaciją, jūsų smegenys atkakliai ieškos būdų jus išvaduoti. O maloniausias būdas atrodys tas, kurio jūs stengiatės išvengti.

2. Skaitykite kasdien po truputį

Šis patarimas skirtas pirmiausia tiems, kurie mėgsta skaityti, bet neranda tam laiko. Jeigu nesugebate pradėti skaityti knygos ar pradedate ir užmetate, išbandykite seną ir labai efektyvų metodą: nusistatykite sau puslapių skaičių, kuriuos perskaitysite kasdien. Jis gali būti visai mažas.

Mokslinis paaiškinimas

Mūsų smegenys nemėgsta ilgalaikių projektų ir jas gali bauginti knygos apimtis bei tas ilgas laikas, kurį reikėtų skirti jai perskaityti. Jeigu skaitysite kasdien po kelis puslapius, ši užduotis neatrodys per daug varginanti.

Rimta knyga dažniausiai būna 200–300 puslapių, todėl ją perskaitysite maždaug per mėnesį. Per metus įveiksite apie 12 knygų. Nelabai daug, bet kur kas daugiau negu nieko!

Skaitymas. www.needpix.com

3. Treniruokitės mintyse

Vizualizuokite įgūdžius, kuriuos norite įsisavinti. Kad ir kuo užsiimtumėte, kad ir kokių tikslų siektumėte, būtinai skirkite truputį laiko vizualizavimui. Įsivaizduokite detaliai viską, ką norite pasiekti.

Mokslinis paaiškinimas

Žmogaus smegenų sugebėjimas mokytis naujų dalykų yra toks didelis, kad net paprastas veiksmų įsivaizdavimas padeda joms aktyvuoti tas zonas, kurios bus reikalingos realybėje. Tai galioja visiems veiksmams, net stipriam fiziniam krūviui, pavyzdžiui, štangos kėlimui. Žinoma, vien vaizduote raumenų nesugebėsite išmankštinti, bet vizualizavimas tikrai sutrumpins jūsų kelią, palengvins pastangas ir sustiprins motyvaciją.

4. Neplepėkite po treniruočių sporto salėje

Fizinis krūvis ir ekstremali situacija padaro žmogų šnekesniu.Kalbantis per treniruotes lengviausia išplepėti paslaptis, ypač, jeigu su jumis sportuoja pažįstami asmenys.

Jei nenorite pasakyti, ko nederėtų, stenkitės per daug neplepėti ir po intensyvių treniruočių.

Mokslinis paaiškinimas

Fizinis krūvis ir ekstremali situacija sukelia organizmo reakciją „pulk arba bėk“. Pagreitėja pulsas, kvėpavimas, kad raumenys gautų daugiau deguonies, pagerėtų kraujo cirkuliacija galūnėse. Smegenys į šią būseną reaguoja kaip į pavojaus grėsmę ir mobilizuoja visas jėgas galimam atkirčiui ar bėgimui, taip pat padidina poreikį bendrauti su kitais žmonėmis.

Profesorius Jonah Bergeris savo eksperimentais įtikinamai įrodė, kad tokia būsena skatina plepumą. Matyt, mūsų ankstyviems protėviams iškalba neretai padėdavo išgelbėti gyvybę. not mokslininko, po treniruočių pusvalandį reikėtų laikyti liežuvį už dantų.

5. Atidėkite galvosūkius

Atidėkite galvosūkius, kryžiažodžius ir kitus žaidimus, kurie neva „stiprina atmintį dėmesingumą, gerina mąstymą“. Intelektualiniai žaidimai neveikia! Atsiminkite tai ir negaiškite veltui savo laiko.

Jeigu norite stiprinti savo smegenis, kad senatvėje išvengtumėte demencijos, verčiau užsiimkite sportu. Mokslininkai įrodė, kad fizinis krūvis tikrai gerina žmogaus kognityvinius sugebėjimus.

Mokslinis paaiškinimas

Harvardo universiteto profesorius Jeremy Wolfe‘as aiškina: „JAV pastaruoju metu dažnai reklamuojamos vaizdajuostės su žaidimais ar išmaniųjų telefonų programėlės, kurios atseit padeda padidinti mūsų kognityvinius sugebėjimus ir pagerinti dėmesingumą. Tų žaidimų kūrėjai žada, kad su amžiumi neprarasite atminties, jeigu jais naudositės.

Deja, tyrimai rodo, kad kuo daugiau žaisite tuos žaidimus ar spręsite sudoku, tuo labiau pagerinsite meistriškumą žaidžiant šį konkretų žaidimą, bet ne daugiau.

Jeigu pasivaikščiosite (bet jokio protinio krūvio), užuot važiavę kelis kvartalus su mašina, tai duosite savo smegenims kur kas daugiau naudos. Visa tai susiję su kraujo apytaka. Pavyzdžiui, mano motinai jau per 80 ir ji sensta. Ar ji visai praras savo protinius sugebėjimus? Jeigu ji panorės, kur nors investuoti savo pinigus, aš jai pasiūlysiu išleisti juos verčiau sporto klubui, o ne kokiems nors galvosūkių žaidimams“.

6. Analizės paralyžius

Jeigu jums reikia atlikti sunkų darbų ir nežinote, kaip tą padaryti, suskaidykite tą užduotį į daugybę dalių. Kuo smulkesnės bus dalys, tuo geriau.

Tarkime, jums reikia paruošti svarbų dokumentą. Pirmas punktas gali būti toks: atsisėsti prie stalo. Antras: įsijungti kompiuterį. Trečias: sukurti naują failą. Ketvirtas: parašyti du pirmuosius sakinius.

Geriausia prieš pradedant darbą surašyti visus šiuos punktus ant atskiro lapo ir pasidėti prieš akis. Nepajusite, kaip greitai darbas bus baigtas.

Mokslinis paaiškinimas

Analizės paralyžius arba informacijos perteklius – būsena, kai ilgas ir vienpusis užduoties priveda prie to, kad darbinė atmintis „išsijungia“, kartu išvesdama pailsėti ir tą dalį, kuri atsakinga už valios jėgą. Jums gali net pradėti trūkti oro. Tai bus fizinis analizės paralyžiau simptomas.

Patikrintas būdas apgauti smegenis: pasistenkite visai nebegalvoti apie savo sunkų darbą ir nagrinėkite jį tik kaip daugybę smulkių užduočių, kurios bus įveiktos nuosekliai iš eilės.

Mąstymas. www.needpix.com