45-ąjį gimtadienį švenčiantis Ramūnas Vyšniauskas: "Dar esu energingas lyg dvidešimtmetis"

"Pase parašyta, kad aš gimęs rugsėjo 23-iąją, tačiau iš tikro aš gimiau rugsėjo 22 dieną, prieš vidurnaktį. Anuomet medikai neskubėjo visko įforminti, tad laikas nusitęsė ir parašė, kad aš gimiau rugsėjo 23 dieną.

Nepaisant visko, aš visuomet gimtadienį švenčiu tikrąją gimimo dieną - rugsėjo 22-ąją", - aiškino jubiliatas.

Visa galva pasinėręs į verslus

Jis pastaruoju metu gyvena ir verslą kuria Vilniuje - yra vienas iš natūralius vaisių gėrimų "Grepo" bendraturčių, taip pat atidarė didžiausią Baltijos šalyse elektroninį sporto centrą "Cyber X" ir žada plėtrą tiek Klaipėdoje, tiek Kaune, tiek Vilniuje.

"Planuose yra plėtra: planuojame atidaryti 20 elektroninio sporto centrų Lietuvoje ir 10 - Latvijoje. Žiūrinėjame patalpas ir analizuojame COVID-19 situaciją ir nuo to priklauso kokiu greičiu mes vystysime tą plėtrą", - paaiškino R. Vyšniauskas.

Gimtadienio proga Ramūnas grįžo į gimtąją Klaipėdą ir prieš pat vidurnaktį su vaikais - sūnumi Ąžuolu, dukrele Ramune ir tėvais - Bronislavu ir Dalia Vyšniauskais paminėjo gimtadienį.

"Tokia jau mano tradicija minėti gimtadienį tada, kai esu gimęs - vidurnaktį. Pavakarojome su šeima", - sakė R. Vyšniauskas.

Paklausus, ar jis jaučia laiko lėkimą, Ramūnas tik šyptelėjo ir tarė: "Širdyje jaučiuosi lyg dvidešimtmetis.

Dar turiu energijos, kas rytą pasportuoju, taip pat kartais norisi ir kvailioti, tačiau darbai ir vaikai įpareigoja būti solidesniam. Kad laikas bėga, pastebiu tik žvelgdamas į savo vaikus - jie sparčiai auga.

Būti tėčiu - tarsi pasaka, vienas didžiausių gyvenimo malonumų.

Po varginančių darbų pabūti su jais - tikra atgaiva sielai", - švytinčiu iš džiaugsmo veidu "Vakarų ekspresui" pasakojo R. Vyšniauskas.

Gimtadienio rytas - sporto salėje

Šįryt "Vakarų ekspresui" susisiekus su jubiliatu, šis atsakė, kad sportuoja.

"Sau pasižadėjau, kad sulaukęs 45-erių, nepraleisiu nė vienos treniruotės ir kasryt pasportuosiu bent po 40 minučių per dieną. Bandau laikytis šio savo pažado", - šyptelėjo R. Vyšniauskas.

Prakalbus apie prieš septynerius metus baigtą profesionalaus sportininko kelią, R. Vyšniauskas pasinėrė į apmąstymus.

"Staiga baigti profesionalaus sportininko karjerą nėra lengva. Net 1,5 metų aš kasdien po pietų norėdavau miego ir nieko sau negalėjau padaryti. Būdavo, kad nusnūsdavau darbe prie stalo ar automobilyje.

Tiesiog anksčiau buvo toks sporto režimas, ir nieko sau negalėjau padaryti. Net maniau, kad tai tęsis visą gyvenimą. Pamenu, net klausiau praeityje žinomo krepšininko, dabartinio trenerio Rimo Kurtinaičio, ką daryti, o šis atsakė: "Būk ramus, ir man taip buvo, tačiau viskas su laiku praeis."

Taip ir buvo, per 1,5 metų "įėjau" į kitokią dienotvarkę ir mieguistumas nebekankina.

Puikią dovaną man prieš penkerius metus padovanojo tėtis Bronislovas Vyšniauskas ir jo auklėtinis Aurimas Didžbalis, iš Rio de Žaneiro parvežę olimpinį bronzos medalį.

Kas gali būti geriau? Net skruostu nuriedėjo ašara, kai pagaliau Klaipėda ir visa Lietuva galėjo didžiuotis tokiu sunkiaatlečių pasiekimu. Mes su tėčiu ilgai, daugiau nei 20 metų, ėjome tuo keliu, klupome ir vėl stojomės, stengėmės, kiek galėjome, bet šiek tiek pritrūko - Atėnų olimpinėse žaidynėse buvau arti medalio - penktas.

Visgi galiu pasidžiaugti, kad keturis kartus tapau Europos prizininku, stūmimo rungties Europos čempionu bei šios rungties pasaulio vicečempionu.

Aš vaikystėje, jaunystėje labai pykau ant tėčio, kad jis mane anksti ryte keldavo iš lovos, ragindavo kartu bėgti krosus, sportuoti. Būdavo, kad net verkdavau ir mintyse jo nekęsdavau, o jis man visada kartodavo: "Kai užaugsi, suprasi ir man dėkosi."

Atėjo ta diena, kai viską supratau aš viešai noriu savo tėčiui nuoširdžiai ištarti ačiū. Tikrai viskas, ko aš pasiekiau, tik tėčio dėka. Kai pats tapau tėčiu, tada supratau, kad viskas buvo daroma teisingai tik dėl mano labo", - kalbėjo R. Vyšniauskas.

Per klaidas - išmintis

Ramūnas prisiminė ir sportinio kelio pradžią: "Štangas kilnoti pradėjau visiškai atsitiktinai, buvau savamokslis. Maždaug savaitę laiko kilnojau štangas ir kartą pamatė tėtis bei pasiūlė sudaryti sporto programą. Man tada buvo šešiolika metų. Taip po truputį ir prasidėjo sportinis kelias.

Pamenu, kad tada buvo įvairių, net keistų metodikų. Kartą prisiskaitęs įvairių knygų, bandžiau kilnoti štangas net baseine.

Neva taip treniravosi kažkokie sunkiaatlečiai, ir aš nusprendžiau išbandyti. Juokingiausia tai, kad tądien nebuvo šilto vandens, tad pasikaitinau pirtyje ir su specialiais sunkiaatlečių batais bei rūbais lindau į ledinį vandenį ir kilnojau štangą. Vėliau net paslydau, užsimečiau štangą ir vos nenuskendau baseine. Dabar, kai prisimenu, ima juokas.

Niekada nepamiršiu tos akimirkos, kai 2005 metais Bulgarijoje vykusiame Europos čempionate iškovojau bronzos medalį. Tai buvo istorinė pergalė, kadangi iki tol niekas iš Lietuvos sunkiaatlečių per Lietuvos nepriklausomybės istoriją Europos suaugusiųjų čempionate nebuvo iškovojęs medalio.

Pamenu, man tada skruostu riedėjo ašaros, pažiūrėjau į tėtį - ir jis išrideno džiaugsmo ašarą.

Tai buvo neapsakomas jausmas.

Per mano sportinę karjerą buvo visko: net maždaug penkerius metus gyvenau sporto salėje, miegodavau ant čiužinio, pro kiaurus langus švilpaudavo vėjai.

Buvau užsispyręs ir kantriai siekiau sporto aukštumų. Sportas mane užgrūdino ir tuo labai džiaugiuosi.

Dabar, kai man jau 45-eri ir artėju prie amžiaus vidurio, suprantu, kad gyvenime nėra blogai klysti, jei tų iš tų klaidų pasimokai. Juk per klaidas ateina išmintis. Tikiuosi, kad po amžiaus vidurio tų klaidų bus vis mažiau, o išminties ir ramybės - vis daugiau", - šyptelėjo R. Vyšniauskas.

"Vakarų ekspresas" sveikina sukaktuvininką su gražiu gimtadieniu ir linki sportinių aukštumų ne tik gyvenomo, bet verslo srityje, o per gyvenimą visada žygiuoti tik su plačia šypsena.

Nepamirštamų gimtadienio įspūdžių!

VE redakcijos ir asmeninio archyvo nuotr.