44-erių Aušra Štukytė – euforijoje: susilaukė pirmojo vaikelio, skyrė retą vardą

Žinoma moteris ant rankų sūpuoja savo pirmąjį vaikelį.

44-erių Aušra Štukytė – euforijoje: susilaukė pirmojo vaikelio, skyrė retą vardą

Panašu, kad 44-erių aktorė gavo pačią didžiausią kalėdinę dovaną – A. Štukytė ir jos mylimasis Dmitrijus Radinas tapo tėvais. Jiems gimė dukra.

Apie tai Delfi patvirtino pati A. Štukytė. Mažylė pasaulį išvydo iškart po Kalėdų, gruodžio 27-ąją, o jai skirtas retas vardas – Tala.

Gruodis menininkei nuo šiol ypatingas dvigubai – šį mėnesį ji nuo šiol švęs ne tik savo, bet ir pirmagimės gimtadienį.

Tai, kad laukia juos aplankysiančių gandrų, pora pranešė šių metų vasarą, socialiniuose tinkluose pasidalindami nėštumo fotosesija.

„Su Dmitriju dalinamės savo džiaugsmu ir prisiduodame į būsimų tėvelių gretas. Ačiū, Dieve, už palaiminimą ir tikėjimą“, – rašė A. Šukytė šalia nuotraukų, kuriose ji įamžinta su išryškėjusiu pilvuku.

Aušra Štukytė ir Dmitrijus Radinas / Jovitos Balciunaitės nuotr.

Gausėjanti šeima porą pastūmėjo ir kitam svarbiam žingsniui – nieko nelaukę jie ėmė ir susituokė. Spalio 25-ąją Vilniuje pora vienas kitam prisiekė amžinąją meilę.

Net ir mažiau porą pažįstantys žmonės nesulaikė emocijų ir kartu džiaugėsi šeimos laime – tiek vestuvėmis, tiek mažuoju stebuklu.

Laidoje „Nepatogūs klausimai“ aktorė yra pasakojusi apie asmeninį gyvenimą, ji teigė, kad su D. Radinu buvo susižadėjusi ne vieną kartą.

„Mes susižadėjome iš viso apie penkis kartus ir nė karto nesusituokėme, – juokėsi aktorė. – Jis nebėra prodiuseris ir šiuo metu dirba su kriptovaliuta.

Jis perka-parduoda ir dirba kaip konsultantas. [Kalbant apie sužadėtuves] iš esmės buvo taip, kad Dima man pasipiršo, aš sutikau, bet mes nepadarėme vestuvių.

Tai įvyko prieš kokius 10 metų.

Tuo metu buvau ant bangos, gavau įvairių pasiūlymų, mano nuotraukų norėjo žurnalai, bent šešios vestuvių planuotojos man siuntė savo CV, jau buvo norinčių man siūti suknelę.

Man buvo tokia įtampa, aš taip visus mėgstu – esu vadinamoji people pleaser. Negaliu pasakyti „ne“.

Todėl prasidėjo atsikalbinėjimai, sakymas, kad nėra laiko, jog neplanuojame daryti didelės šventės. Ir taip praėjo trys metai.

Draugai ėmė juokauti, kad nebeveikia mūsų sužadėtuvės, jog jos galioja tik metus.

Mes pasijuokėme, pasijuokėme, bet Dima, žiūrėk, jau vėl klaupiasi ant kelio su žiedu. Taip gavau antrą žiedą ypatingos progos metu.

Paskui po metų aš pasipiršau, nes pagalvojau, kad graži tradicija – kodėl ne? <...> Jis nustebo.

Buvome mašinoje, aš sėdėjau šalia, jis vairavo tuo metu ir aš sakau: „Ar vesi mane? Aš noriu tau pasipiršti“. Ir įteikiau žiedą.“