Medicinos mokslų daktarė Gabriela Rodríguez Ruiz, "Best Life" pasakoja, kad "Metabolizmas - tai procesas, kurio metu organizmas skaido maistą ir paverčia jį energija.
Supratus medžiagų apykaitą, galima suprasti, kaip mūsų organizmas naudoja suvalgytą maistą ir kiek energijos mums reikia, kad išliktume sveiki", - aiškina ji.
"Senstant medžiagų apykaita natūraliai lėtėja, o mūsų organizmas ima mažiau efektyviai deginti kalorijas, - sako Rodríguez Ruiz.
Gera žinia ta, kad galite ką nors dėl to padaryti. Perskaitykite jos patarimus, kaip pagreitinti medžiagų apykaitą sulaukus 50 metų.
Valgykite apgalvotai
Daugelį dalykų galite daryti apgalvotai - ir valgymas yra vienas iš jų.
"Sąmoningas valgymas - tai suvokimas alkio ir sotumo signalų, mėgavimasis maisto skoniu ir tekstūra, mėgavimasis kiekvienu kąsniu ir vengimas blaškytis valgant", - sako Rodríguez Ruiz.
"Praktikuodami sąmoningą valgymą galite pagerinti bendrą mitybos kokybę, nes rinksitės sveikesnį maistą tinkamomis porcijomis, o tai gali padėti pagreitinti medžiagų apykaitą, nes organizmas galės geriau įsisavinti ir apdoroti jam reikalingas maistines medžiagas."
WebMD rekomenduoja valgyti baltymų turtingą maistą, taip pat vaisius, daržoves, neskaldytus grūdus ir skaidulines medžiagas.
"Valgydami sveiką maistą galite gauti daugiau maistinės vertės, nes laikui bėgant organizmas mažiau efektyviai įsisavina maistines medžiagas. Maistingųjų medžiagų turtingas maistas ilgiau palaiko jūsų organizmo energiją", - pataria svetainė.
"Taip pat galite valgyti mažesnius, dažnesnius patiekalus, kad nesutriktų medžiagų apykaita. Kuo ilgesnis laiko tarpas tarp valgymų, tuo labiau mažėja medžiagų apykaita ir jaučiatės alkanesni."
Ir nepamirškite išlikti hidratuoti.
"Kai geriame, mūsų organizmas išgyvena vadinamąją termogenezę, kad sušildytų vandenį iki kūno temperatūros, - teigia "Fit&Well".
"Naudojant energiją tokiai šilumai sukurti reikia deginti kalorijas, o tai savo ruožtu gali paskatinti medžiagų apykaitą."
2 Valdykite savo svorį.
Sveikas svoris yra sveikos medžiagų apykaitos dalis ir neatsiejamas nuo dėmesingo valgymo, kuris "skatina jus suvokti, kada esate sotūs, ir apsaugo nuo persivalgymo", sako Rodríguezas Ruizas.
"Tai gali padėti sumažinti su nutukimu susijusių sveikatos problemų, tokių kaip diabetas, širdies ligos ir insultas, riziką."
Tačiau gali būti painu išsiaiškinti sveiką mitybą, kuri padeda kontroliuoti svorį, skatina medžiagų apykaitą ir suteikia organizmui reikalingų maistinių medžiagų, ypač senstant.
Healthline siūlo pasikalbėti su specialistu, jei jus gąsdina ši perspektyva.
"Konsultacija su registruotu dietologu gali padėti nustatyti geriausią būdą, kaip atsikratyti riebalų pertekliaus nesilaikant pernelyg griežtos dietos", - rekomenduoja svetainė.
"Be to, dietologas gali jus palaikyti ir vadovauti visos svorio metimo kelionės metu."
3 Raskite fizinės veiklos, kuri jums patinka.
Tikriausiai girdėjote šį žodį gatvėje: Mankšta jums naudinga įvairiais aspektais.
Ji padeda geriau miegoti, gerina bendrą sveikatą, mažina sunkių ligų riziką, stiprina atmintį ir, taip, skatina medžiagų apykaitą, kurios reikia sulaukus 50 metų.
"Reguliari mankšta padeda pagreitinti medžiagų apykaitą, todėl galite geriau palaikyti sveiką svorį", - aiškina Rodriguezas Ruizas, pabrėždamas, kad užsiimant mėgstama fizine veikla "yra didesnė tikimybė, kad jos laikysitės ilgą laiką".
Senstant mažėja raumenų masė - šis procesas vadinamas sarkopenija.
"Jėgos treniruotės, pavyzdžiui, kūno svorio pratimai ir svorių kilnojimas, gali gerokai pagerinti raumenų jėgą ir padidinti jų dydį bei funkciją", - teigia "Healthline".
Tačiau neapsiribokite tik tokio tipo pratimais.
"Toks paprastas dalykas kaip kasdienis pasivaikščiojimas po apylinkes ar lipimas laiptais vietoj lifto gali pagreitinti medžiagų apykaitą ir pagerinti bendrą sveikatos būklę", - sako Rodríguezas Ruizas, pažymėdamas, kad bėgimas, plaukimas ir važinėjimas dviračiu taip pat yra geri pasirinkimai.
"Taip pat nebūtina investuoti daug pinigų į brangią sporto įrangą ar eiti į brangiai kainuojančią sporto salę."
4 Sumažinkite streso lygį.
Vienas iš daugelio streso žalingų poveikių yra tas, kad jis neigiamai veikia mūsų medžiagų apykaitą.
Ir nors galite įsivaizduoti, kad būdami įsitempę ir nerimaudami deginate nervus, kad medžiagų apykaita būtų greitesnė, taip nėra.
"Didelis streso lygis gali gerokai sumažinti medžiagų apykaitos greitį, - sako Rodríguezas Ruizas.
"Kai ilgesnį laiką patiriame stresą, mūsų organizme gaminasi didesnis kortizolio, pagrindinio streso hormono, kiekis. Įrodyta, kad dėl to sulėtėja medžiagų apykaita ir mums sunkiau deginti kalorijas bei išlaikyti sveiką svorį."
Rodríguezas Ruizas aiškina, kad streso lygio sumažinimas gali padėti sumažinti kortizolio kiekį, "todėl organizmas gali grįžti į normalią medžiagų apykaitos būseną ir pagerinti bendrą sveikatą".
Tai naudinga ir todėl, kad sumažėjęs stresas gali lemti "geresnę nuotaiką ir didesnį energijos lygį, o abu šie veiksniai yra svarbūs norint palaikyti aktyvų gyvenimo būdą senstant", - pažymi ji.
Rašyti komentarą