Vytautas Mačernis: filosofas nuo mažens, ramybę radęs „gandralizdyje“

„Vytautas Mačernis – sudėtingas ir tragiškas poetas. Visame jo likime, jo poezijoje – tragiška pasaulėjauta. Bet ne pesimistinė, nes tada nebūtų buvę vis naujų poetinių pastangų skverbtis į žmogaus būties suvokimo gelmes.“ Taip apie V. Mačernį rašė jo bičiulis Eugenijus Matuzevičius.

Žemaičių Kalvarijoje, Plungės rajone, apie V. Mačernio gyvenimą, kūrybą ir likimą pasakoja poeto vardu pavadinto muziejaus ekspozicija.

Poeto Vytauto Mačernio muziejaus gidas Bronius Kleinauskas aprodė nedideliame kambarėlyje stovinčius autentiškus baldus, šeimos padovanotus iš poeto namų, nuotraukas, atiduotas įvairių vietos žmonių. Eksponatai pradėti rinkti 1982 metais įsikūrusios V. Mačernio brolijos iniciatyva. Keletą eksponatų yra dovanojusi Vytautą pažinojusi Lionė Daumantaitė-Baltrušaitienė, kuriai dabar yra 102 metai.

B. Kleinauskas džiaugėsi, kad muziejus ir poeto gimtosios apylinkės sulaukia daug lankytojų, ypač šiemet.

„Važiuoja žmonės – ir garsūs, ir ne tokie garsūs. Dažnai atvažiuodavo šviesaus atminimo poetas Eugenijus Matuzevičius. Jis buvo V. Mačernio draugas, juos suvedė mokslai, nes jų gimnazijos bendradarbiavo. Vėliau Eugenijus tapo šio muziejaus kūrimo skatintoju“, - pasakojo gidas.

Gausi šeima

Muziejuje stendai pasakoja apie skirtingus V. Mačernio gyvenimo etapus.

Vienas iš stendų – dedikuotas šeimai: tėvams, broliams ir seserims.

V. Mačernis augo Vladislovo ir Elžbietos Mačernių šeimoje. Be Vytauto, šeimoje augo broliai Antonijus, Aloyzas, Jonas, Juozas, Vladas ir sesuo Valerija. Iš viso šeimoje gimė 13 vaikų, bet užaugo tik 7. V. Mačernis buvo antrasis vyriausias vaikas.

Poeto tėvai Šarnelės kaime turėjo nemažą ūkį – 120 hektarų žemės, 14 hektarų miško. Tačiau nemaža dalis šio turto buvo praskolinta. V. Mačernio senelis turėjo didžiulę šeimą – dviejose santuokose susilaukė net 30 vaikų, nors daugelis mirė vaikystėje ar paauglystėje. Užaugusiems to turto nemažai buvo išdalinta.

Rašoma, kad motina laukė dukters, bet gimė sūnus ir dėl to ji Vytauto nemylėjo, jį globojo senolė. Teigiama, kad V. Mačernio šviesiausias prisiminimas – senolė, kuri prie mažo kėlėsi naktimis, paaugusiam sekė pasakas.

Šeimą lydėjo tragizmo šmėkla. Kai motinai buvo 38-eri, dar jaunas žuvo tėvas Vladislavas Mačernis, našlaičiais palikęs 13 vaikų. Jį subadė bulius. Po šešerių metų žuvo Vytautas, būdamas 33-ejų mirė Antonijus. 1948 m. ties Plateliais žuvo į mišką pasitraukęs Vladas Mačernis – vyriausias Mačernių sūnus. Likusieji gyvi buvo ištremti į Sibirą. Poeto motina buvo tremiama net du kartus, tačiau išlaikė tremties negandas ir grįžo į Šarnelę, kur mirė 1972 m.

Šeimoje menu dar domėjosi devyneriais metais jaunesnė Vytauto sesuo Valerija, kuri mėgo skaityti eiles. Brolio eiles ji ne sykį skaitė ir prie jo kapo, ant Žvėrynėlio kalnelio, kur poetas palaidotas.

Maironio muziejaus nuotr.

Kūryboje – gamtos dvelksmas ir vizijos

Vytautas buvo susimąstęs, užsisklendęs savyje, kažko susikrimtęs vaikas. Kartais jį apimdavo regėjimai ar sapnai vidury dienos. Motinos teigimu, jis mėgdavo tupėti „gandrelyje“ – lizde, kurį buvo įsitaisęs aukštoje pušyje, ir svajodamas žiūrėti į horizontą.

Pasak B. Kleinausko, ūkyje dirbę samdiniai buvo pasakoję, kad poetas mėgdavo nemažai laiko praleisti ir beržynėlyje, ne tik „gandralizdyje“, gulėti ant žemės ir žvelgti į dangų, tolius, kartais net paprašydavo samdinių į beržynėlį nutempti mokyklinį suolą.

B. Kleinausko teigimu, V. Mačernio kūryboje dominavo gamta, ryšys su ja. Muziejaus gidas svarstė, kad galbūt didžioji dalis iš parašytų daugiau nei 200 eilėraščių ir gimė būtent gamtoje, o ne prie rašomojo stalo.

1935 m. V. Mačernis baigė Sedos progimnaziją, po to tęsė mokslus Telšių gimnazijoje. Joje mokydamasis pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius. Spausdino savo kūrybą Telšių gimnazijos laikraštėlyje, dalyvaudavo literatūros vakaruose.

1939 metais baigęs gimnaziją pradėjo studijuoti anglų kalbą Vytauto Didžiojo universitete.

Studijų knygelė. Maironio muziejaus nuotr.

Muziejuje eksponuojamos jo studijų knygelių kopijos, liudijančios apie mokslus Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose.

Labai mėgo skaityti filosofinius veikalus. Filosofas V. Sezemanas pranašavo Vytautui žymaus filosofo ateitį.

„Taip pat ir Vincas Mykolaitis-Putinas, kai išgirdo skaitant V. Mačernį uždarame poezijos vakare, studentams pasakė įsidėmėti, nes tai bus didis Lietuvos poetas“, - sakė B. Kleinauskas.

V. Mačernis dalyvavo studentų literatų draugijos „Šatrija“ veikloje. Ten ateidavo Paulius Jurkus, Kazys Bradūnas, Alfonsas Čipkus, Pranė Aukštikalnytė, Bronius Krivickas, Mamertas Indriliūnas ir kiti.

1943 m. uždarius Vilniaus universitetą poetas grįžo į tėviškę, čia intensyviai kūrė ir mokėsi: studijavo filosofijos, astronomijos, fizikos veikalus, skaitė užsienio rašytojų, poetų knygas, vertė Oskaro Milašiaus kūrybą, mokėsi ir gilino prancūzų, anglų, rusų kalbų žinias, nes ruošėsi studijuoti Sorbonos universitete Paryžiuje. Beje, V. Mačernis mokėjo net 7 užsienio kalbas: vokiečių, anglų, prancūzų, italų, rusų, lotynų ir graikų. Pasak B. Kleinausko, mokėsi ir hebrajų kalbos.

1943-1944 metais Šarnelėje gimė daug brandžios poezijos – Rudens, Žiemos, Pavasario, Vasaros sonetai, trioletai, ciklai, nemažai eilėraščių ir vertimų.