Vilniaus knygų mugėje bus pristatytos ir jūrinės Lietuvos istorijos

Penktadienį, vasario 24 d. 12 val. Rašytojų kampe skambės dainos apie jūrą ir bus pristatomas  meninis-edukacinis leidinys – knyga „Su jūra mes didesni“, skirta pažymėti Lietuvos – jūrinės valstybės 100-metį. O 13 val. 5.2 konferencijų salėje – Justino Žilinsko knygos „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką pristatymas“.

Rengiant knygą „Su jūra mes didesni“ Lietuvos jūrų muziejus ieškojo formų, kaip tapsmo jūrine valstybę istorija ir ją kūrusius žmones pristatyti patraukliai, aiškiai, tiek teksto, tiek vaizdo prasme priimtinai ir suprantamai plačiajai auditorijai, ypač – jaunimui.

Bendradarbiaujant su kūrybine agentūra „EZCO“ ir populiariu jaunimo rašytoju, komiksų autoriumi Justinu Žilinsku, buvo sukurtos apybraižos apie dešimt ryškiausių Nepriklausomos Lietuvos kapitonų ir šiuolaikiškos stilistikos jų portretai.

Modernia vizualinės raiškos forma sukurti Nepriklausomos Lietuvos kapitonų portretai kuria tiltus per šimtmetį, aktualizuojasi, skatina pažinti tą laiką, kai Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą ėmė kurtis nacionalinis laivynas.

Iliustruotas istorinis Justino Žilinsko romanas „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“ išleistas kartu su leidykla „Aukso žuvys“. Istorinę medžiagą šiam romanui surinko muziejaus istorikas Daumantas Kiulkys.

Per kelis šimtus iliustracijų knygai sukūrė dailininkė Ūla Šveikauskaitė. Tai bendras leidyklos „Aukso žuvys“ ir Lietuvos jūrų muziejus darbas. Tekstą, iliustracijas ir komiksus derinantis romanas pasakoja apie masinę lietuvių emigraciją į JAV XX amžiaus pradžioje. Kūrinio centre – įsimylėjėlių Jokūbo ir Veronikos nutrūktgalviškas pabėgimas iš tuometinės carinės Lietuvos ir jų nuotaikinga, bet labai ilga ir sunki kelionė laivu per Atlantą iki pat Eliso salos Niujorke. Knyga skirta visiems, mėgstantiems nuotykinę literatūrą – nuo paauglio iki suaugusio.

Knygos idėja gimė Lietuvos jūrų muziejaus istorikui Daumantui Kiulkiui: „Rengdamas videoparodą apie okeaninius lainerius, kuriais lietuviai emigravo į JAV, supratau, kad lietuvių kalba nėra knygos, detaliai pasakojančios apie tą kelią, kurį tekdavo patirti kiekvienam lietuvių emigrantui.“

Kadangi tokiomis sąlygomis į JAV išvyko šimtai tūkstančių lietuvių, muziejus inicijavo knygos leidybą, pasiūlė daug dokumentinės medžiagos ir konsultavo viso darbo metu. Taip grožiniame kūrinyje istorinė aplinka buvo atkurta remiantis archyviniais duomenimis, keleivių atsiminimais, ano meto spauda bei vokiečių, britų ir amerikiečių istorikų tyrimais.