​​​​​​​Vilius Kavaliauskas: Kaip Paneriuose žuvo Napoleono iždas

Martensas turėjo karininko laipsnį, tačiau iš tikrųjų buvo dailininkas.

Jam liepė fiksuoti Rusijos kampaniją piešiniais, bet jis padarė daugiau – aprašė Napoleono vokiško Viurtembergo korpuso žygius bei mūšius.

Dienoraštyje – daug piešinių ir aprašymų apie Lietuvą. Šiandien – gal apie įdomiausią. Apie Napoleono iždo žūtį Vilniaus apylinkėse.

Martensas aprašo, kad besitraukiančiai armijai pasiekus Vilnių, buvo 27 laipsniai šalčio. Vežti toliau sužeistuosius ir ligonius nebuvo prasmės.

Dienoraštyje išvardinti daugybė vokiečių aukštųjų karininkų ir juos slaugančių gydytojų, pasilikusių Vilniuje.

Čia liko ir į rusų nelaisvę pakliuvo 7 generolai, 242 karininkai ir 14 tūkstančių kareivių.

Likusieji traukė toliau sienos link. Kelias į vakarus vedė per Panerių kalvas.

Sunkius vežimus su statinaitėmis, pilnomis aukso ir sidabro monetų, tempę arkliai nebuvo kaustyti.

Užtempti krovinį į apledėjusį kalną jie negalėjo. O čia dar - Platovo kazokų antpuolis.

Kareiviai daužė statinaites į žemę ir, kiek galėjo, kišo į kišenes monetas.

Prie jų prisijungė ir kazokai. Martensas rašo, kad taip žuvo didžioji dalis iš Napoleono armijos iždo, iš 12 mln frankų.

Gaila, kad Martenso raštas sunkus dešifruoti (ten gausu įdomių faktų), o spausdinto teksto nesu radęs.

Apačioje – jo piešinys „Užpuolimas prie Panerių. 1812 m. gruodžio 10 d.“