Užbūrę juostų raštai tapo daugiau nei pomėgiu

Juostoms, rankšluosčiams, lovatiesėms bei antpirščiams Dudėnai paskyrė kelis savo namų kambarius. Kolekcijai augant kilo idėja rengti ir edukacijas apie audimo ir siuvimo meną. Idėja įgavo pavidalą - savo namuose šeima įkūrė amatų centrą-muziejų.

Šeimos sukauptos juostų bei tautinių rankšluosčių kolekcijos jau yra įrašytos į Lietuvos rekordų knygą. 2020 metais užfiksuotas gausiausias tautinių juostų rinkinys - 293 juostos. Užfiksuotas gausiausias rankšluosčių rinkinys - 300.

Per metus po rekordo įregistravimo Dudėnų kolekcijos gerokai pagausėjo. Prieš mažiau nei dvi savaites į atidarymą pakvietę Dudėnai trijuose kambariuose eksponuoja daugiau nei 500 austų juostų, per 500 tautinių rankšluosčių, daugiau nei 300 lovatiesių, apie 900 antpirščių bei daug įvairių kitų įdomių eksponatų, susijusių su audimu ir siuvimu.

Vienodų raštų nėra

„Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Panašiai prieš 11 metų pradėjome rinkti juostas. Iš vienur, iš kitur ir sukaupėme. Patys neaudžiame, bet juostas mačiau nuo mažens, nes tėvelis dažnai būdavo piršliu, - pasakojo D. Dudėnienė.- Rinkome, nes kai pamatai tokius brangius daiktus tiesiog išmestus, širdis neleidžia taip palikti. K

ažkam reikėjo tai sukaupti ir parodyti šį meną. Kadangi mes esame tekstilininkai, suprantame apie siūlus, audinius, žinome, kiek trunka tai padaryti, koks tai sudėtingas procesas, ėmėmės kaupti juostas ir rankšluosčius.“

Per kolekcijos rinkimo metus šeima juostų ieškojo pirkti, kartais atsiųsdavo pačios audėjos, dovanodavo žmonės. Iš žmonių gauta vertingų gaminių, nuaustų tarpukariu ar net XIX a. pabaigoje. Dukros susirgo ta pačia liga - taip pat renka įvairius austinius gaminius kolekcijai papildyti.

„Viskas yra rankų darbo. Bandžiau paieškoti dviejų vienodų raštų, bet neradau. Kiekvienas raštas yra unikalus ir įdomus. Jei būtų “fabrikinio„ audimo, viskas būtų vienoda. Kiekviena audėja kuria savo raštus, turi savo braižą“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo D. Dudėnienė.

Pašnekovė priminė, kad kiekvienas raštas turi savo reikšmę, o kiekviena juosta neša tam tikrą žinią.

Dudėnų kolekcijoje esančiose juostose įausti žodžiai, palinkėjimai, inicialai, svarbios datos. Audėjų darbuose įamžinta ir „Tautiška giesmė“, ir „Lietuva brangi“, net prezidento Antano Smetonos pabėgimą vaizduojanti karikatūra.

Seniausia Dudėnų turima juosta yra nuausta 1920 m. Ilgiausia siekia 3,1 metro ilgį ir 21 cm plotį, mažiausia ir trumpiausia - 20 cm ilgio, 2 cm pločio.

Dar senesnis eksponatas yra austinių rankšluosčių kolekcijoje, kurioje sukaupti Lietuvoje austi medvilniniai, lininiai, šilkiniai, vilnoniai rankšluosčiai su nėriniais, mezginiais, kutais. Seniausias iš jų nuaustas apie 1820 m. Ilgiausias rankšluostis yra 2,87 m ilgio ir 46,5 cm pločio, plačiausias - 71 cm pločio ir 2,25 m ilgio, trumpiausias ir siauriausias - 49 cm ilgio, 16 cm pločio.

Sukaupti gaminiai yra iš visos Lietuvos, iš visų etnografinių regionų. D. Dudėnienė sakė pastebėjusi, kad aukštaičių raštai yra švelnesni, o žemaičiai mėgsta ryškesnius raštus, labiau į akis krentančias spalvas.

Paklausta, kurie raštai jai asmeniškai gražesni, pašnekovė nedvejojo. „Aišku, kad žemaitiški, savo krašto“, - juokėsi ponia Daiva.

Tačiau išsyk pridūrė, kad visi sukaupti kūriniai yra be galo gražūs, kiekvienas džiugina kruopštumu, detalėmis.

Išlikę nedaug tradicijų

D. Dudėnienė pasakojo, kad austinės juostos jau nebėra tokios populiarios kaip anksčiau, tačiau jos vis dar yra svarbi mūsų kultūros detalė.

„Vedžiau edukacijas mokykloje skirtingoms klasėms. Maždaug pusė mokinių žinojo, kas yra šios juostos, pusė - ne. Vaikai pasakojo, kur yra matę tokių juostų.

Buvo įdomu matyti, kad vaikai domėjosi ne tik raštais, bet ir jų istorija, kam juostos buvo naudojamos, pavyzdžiui, suvystyti gimusį kūdikį ar užrišti per krikštynas. Buvo visokių papročių, pavyzdžiui, ir laidojant karstą į kapą leisdavo su juostomis. Kretingos rajone yra gyvenviečių, kur nepamirštami papročiai ir juostos dar naudojamos“, - pasakojo pašnekovė.

Taip pat ir audėjų Lietuvoje, D. Dudėnienės teigimu, jau yra nedaug likę - esą jas galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.

Tekstilininkė priminė, kad austinės juostos buvo plačiai naudojamos gimimo ir mirties atveju, piršliams vestuvėse padabinti, jubiliejams pažymėti, taip pat buvo naudojami duonai pagarbiai atnešti ir apgobti skirti rankšluosčiai.

„Rodydami kolekciją žmonėms pamatėme, kiek esame reikalingi, kaip žmonės reaguoja pamatę juostas, dalijasi prisiminimais, net būna, kad vyrai išeina su ašaromis“, - apie žmonių emocijas pasakojo D. Dudėnienė.

Planuose - edukacijos, kavinė ir Gineso rekordas

Kartais būna, kad kas nors kreipiasi prašydamas paskolinti kokią juostą ar lovatiesę, bet D. Dudėnienė pripažino, kad ranka nekyla taip lengvai dalinti tokių brangių dalykų. „Kai paskolini, būna, kad dažnai ir nesugrįžta“, - apgailestavo pašnekovė.

Tačiau šeima mielai savo kolekciją eksponuoja parodose. Pavyzdžiui, praėjusių metų vasarą austiniais kūriniais galėjo grožėtis Kretingos muziejaus lankytojai. Planus, kaip ir daugeliui, sumaišė karantinas, tad nepavyko surengti daugiau parodų.

„Aš nuo vaikystės mezgiau, siuvau, mano vyras yra siuvėjas, abu tuo gyvename. Jau 11 metų siuvame patalynę iš vilnos, namų tekstilę. Viską darome savo namuose, turime siuvyklą ir parduotuvėlę, ruošiamės atidaryti ir kavinukę.

Tikimės artimiausiu metu pradėti ir tekstilės gamybos edukacijas, pasiūlyti pabandyti pasisiūti prijuostę, išmėginti siuvimą su antpirščiu“, - pasakojo D. Dudėnienė.

Kai aprims pandemija, Dudėnai svarsto paruošti kilnojamąją parodą - pristatyti juostas kitų miestų muziejuose ar kitose erdvėse, supažindinti su unikaliais kūriniais, pasakojančiais šalies ir žmonių istoriją.

Pasidomėjus, ar šeima planuoja dar gausinti unikalių austinių gaminių kolekciją, pašnekovė atviravo, kad norėtų sukaupti 1 000 tautinių juostų ir bandyti šią kolekciją registruoti Gineso rekordų knygoje.

Norintiems apsilankyti Dudėnų šeimos tekstilės amatų centre-muziejuje Darbėnuose informacija teikiama tel. 8 676 36 452.