Tiškevičių dvarą ketino įsigyti Smetona

1937-ieji metai, vasaros pabaiga. Į Palangą ministrų kabineto parėdymu atvyksta du garbingi svečiai: vidaus reikalų ministeris brgd. gen. Julius Čaplikas ir susisiekimo ministeris, inž. Jokūbas Stanišauskas. Misija – neeilinė. Verta laikraščio „Vakarai“ pirmojo puslapio antraštės: „Palanga bus vasaros rezidencija“. Ne bet kieno, o prezidento Antano Smetonos, kurio pavedimu ministeriai turėjo įvertinti kosminį sandėrį su grafais Tiškevičiais.

„Ministeriai apžiūrėjo Tiškevičių siūlomą parduoti turtą: Palangos parką su rūmais, kurhauzą ir kitus vasarvietės ribose esamus sklypus bei pastatus. Jei Tiškevičiai parodys pakankamo nuolaidumo ir nepareikš nepagrįsto užsiprašymo, tai turtas bus nupirktas. Rūmai bus tinkamai atremontuoti ir paversti Lietuvos Respublikos prezidento vasaros rezidencija, parkas būtų sujungtas su mišku ir pavestas viešam naudojimui. Kiti pastatai pavesti vasarvietės administracijai, kuri turėtų už tai mokėti Vyriausybės nustatytą nuomą“, - skelbiama žinutėje.

Kaina... Tiškevičiai raštu užsiprašė 1 mln. 700 tūkst. litų. Čia pat priduriama, kad „žodžiu yra pareiškę parduosią už 1 mln. 200 tūkst. litų“. Pavyzdžiui, tuo metu mokytojo mėnesinė alga (garbinga) buvo 350 litų, karvė kainavo apie 170 litų, darbinis arklys – apie 300 litų, o garsiojo Žemaičių plento tiesimas – 13.5 mln. litų.

Tiškevičių rūmai buvo gerokai nukentėję po Pirmojo pasaulinio karo, kai juos apšaudė iš jūros.

Dabar jau žinome, kad šis amžiaus sandoris dėl kažkokių priežasčių neįvyko, o prezidentas A. Smetona ketvirtajame dešimtmetyje su šeima kas vasarą bent 4 savaites praleisdavo Palangos „Baltojoje“ viloje, kurią nuomojosi iš grafaitės Marijos Tiškevičiūtės.

Tarpukarinė nuotrauka – asociatyvi, joje pozavę žmonės man nežinomi.