Švėkšnos vardą garsina tūkstančiais moliūgų

Šiais metais Švėkšną papuošė daugiau nei tūkstantis įvairiai išskaptuotų moliūgų, įvairios šviesos instaliacijos, lazerių projekcijos.

Netrūko ir įvairių veiklų - nuo moliūgų žibintų dirbtuvių, edukacijų iki ekskursijų po Švėkšną, bažnyčią, įdomios kultūrinės programos.

Viena iš festivalio organizatorių, Šilutės kultūros ir pramogų centro kultūrinės veiklos vadybininkė Agnė Duobinienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad festivalis rado savo vietą, yra mėgstamas ir laukiamas.

 

"Matome, kad festivalis tikrai yra reikalingas. Jį organizuojame jau dvylika metų ir matome, kad kasmet žmonių tik daugėja, susidomėjimas auga.

Dėl to, žinoma, labai džiaugiamės. Nors ir iškyla problemų su parkavimu, bet net ši viena nemalonesnių situacijų šiemet nublanko prieš pasiektus rezultatus ir labai gražius lankytojų atsiliepimus.

Vertiname šiemetinę šventę kaip tikrai labai gerai pavykusią. Girdėjome sakant, kad užsikėlėme kartelę tikrai aukštai", - šypsojosi A. Duobinienė.

Pašnekovė prisiminė, kad viskas prasidėjo nuo 38 moliūgų, kuriais buvo papuoštas Švėkšnos centras, o per 12 metų festivalis išaugo iki tūkstančius moliūgų įvairiose miestelio erdvėse įkurdinančios šventės.

Pasak A. Duobinienės, pagrindinis veiksnys, kodėl festivalis gyvuoja ir auga, yra aktyvi ir susitelkianti miestelio bendruomenė.

"Vienas čia nieko nepadarysi. Tai, kad įsitraukia visa miestelio bendruomenė, yra mūsų didžiausia stiprybė.

Visi susitelkiame, nes savanoriško darbo yra tikrai labai daug. Labai smagu, kad bendruomenė nepasiduoda, kasmet nori vis daugiau, vis geriau ir kad miestelio svečiai nenusiviltų pas mus atvažiavę", - kalbėjo viena iš organizatorių.

Moliūgai - ir iš Tauragės krašto

Artėjant festivaliui didžiąją dalį miestelį puošusių moliūgų skaptavo moksleiviai.

„Nuo pat festivalio pradžios pagrindiniai moliūgų-žibintų gamintojai yra “Saulės" gimnazijos bendruomenė, bet prisideda ir darželis, ir įvairios organizacijos.

Didelę dalį jau išskaptuotų moliūgų atveža ir patys šventės lankytojai, matome, kad daugelis rankose atsineša bent po vieną moliūgiuką", - teigė pašnekovė.

Paprastai moliūgų festivaliui užsiaugina patys švėkšniškiai.

Tačiau šiemet būta nerimo, mat dėl sausros moliūgų derlius Švėkšnos apylinkėse buvo negausus.

Vis dėlto festivalį išgelbėjo kitų vietovių ūkininkai, švėkšniškiams padovanoję gausybę moliūgų.

"Praėjusiais metais didžioji dalis moliūgų buvo suaukota vietos ūkininkų, o šiemet esame labai dėkingi, kad į prašymą paaukoti moliūgų sureagavo ir kitų vietovių ūkininkai.

Didžioji dalis šių metų moliūgų atkeliavo iš Tauragės rajono ir Šilutės rajono Vainuto miestelio ūkininkų. Buvo pasiūlymų ir iš Plungės!

Žmonės labai geranoriškai reaguoja į prašymą prisidėti ir tai dar sykį parodo, kad mumis pasitiki, nori prisidėti", - džiaugėsi A. Duobinienė.

Festivaliui Švėkšnoje pasibaigus didžioji dalis išskaptuotų moliūgų iškeliavo į ūkius - bus panaudoti gyvulių pašarui, dalis bus panaudoti kompostui.

Tačiau dalis moliūgų tęsia savo gyvavimą ir iškeliavo į Klaipėdą.

Pasak pašnekovės, uostamiesčio moliūgų-žibintų šventės organizatoriai ketina juos eksponuoti Klaipėdoje vyksiančios šventės metu.

Antradienį festivalio Švėkšnoje organizatoriai kvietė bendruomenę įvertinti nuveiktą darbą, padiskutuoti, kokia turėtų būti festivalio ateitis, koks jis turėtų būti, kaip spręsti pastebimas problemas, ką keisti, kad kitais metais festivalis būtų dar geresnis.

A. Duobinienė akcentavo, kad festivalis ir toliau sieks išlaikyti iškeltą kartelę ir pasiūlyti ne tik įspūdingų reginių, bet ir turiningą kultūrinę programą, išlaikyti festivalį nemokamą ir atvirą visiems.

„Tokio festivalio nebūtų, jei ne Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė - tai mūsų pagrindiniai rėmėjai. Mūsų vienas iš prioritetų yra, kad festivalis ir toliau išliktų prieinamas visiems, o tai nepavyktų be visų prisidėjimo“, - reziumavo A. Duobinienė.