Po Klaipėdą vaikščiojo Šv. Martyno šviesos nešėjai

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro iniciatyva organizuotas net penkias temines ekskursijas vedė gidė Lilija Grigaitytė. Ekskursija prasidėjo prie Marijos Taikos Karalienės bažnyčios vartų. Čia visiems ekskursijos dalyviams buvo išdalinti žibintai.

"Gyvenimas kartais yra kaip ėjimas naktyje. Reikia, kad kažkas pašviestų, suteiktų prasmę. IV amžiuje gyvenęs šv. Martynas ikonografijoje vaizduojamas kaip buvo karys, kuris kalaviju perpus padalino savo apsiaustą, kad apgobtų vargšą. Vėliau jis tapo vienuoliu, Turo vyskupu. Šv. Martyno pavyzdys kviečia mus atkreipti dėmesį į kiekvieną žmogų kaip į Jėzų, skleisti meilę ir šviesą", - linkėjo katalikų kunigas ekskursijos dalyviams.

Martyno dieną švenčia ir evenagelikai liuteronai, jie lapkričio 10 d. mini bažnyčios reformatoriaus Martyno Liuterio gimtadienį ir, žinoma, visų Martynų varduves.

 

Ekskursijos dalyviai nuo bažnyčios pėsčiomis žingsniavo Klaipėdos senamiesčio link, pakeliui stabtelėdami prie namo, kuriame gyveno rašytoja I. Simonaitytė, pirmasis Lietuvos jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas, klausydami legendų apie milžinę Neringą, gelbėjusią laivus ir apie laukinį vyrą prie Fridricho pasažo, apie pirklius, kurių statytais fachverkiniais sandėliais ir ištaigingais gyvenamaisiais namais mes iki šių dienų žavimės ir naudojamės, apie dingusias didingas bažnyčias, ir pakeistą Dangės upės vagą.

 Į platų ir išsamų pasakojimą apie Klaipėdos miesto praeitį gidė įpynė ir legendų apie Martyną, ir pasakojimų apie šios šventės tradicijas, ir apie žąsis. Žinia, kad kepta žąsis yra pagrindinis šv. Martyno dienos patiekalas. O gidė papasakojo apie Klaipėdos žąsų turgų, apie žąsų plunksnų ir net taukų panaudojimo subtilybes.

Ekskursija baigėsi siurprizu - jos dalyviams buvo atverti vartai į slėptuvę Jono kalnelio pylimo viduje. O čia laukė ir vaišės - šv. Martyno meduoliai.

"Man labai gera, kad žmonės išgirdo ir dalyvavo šiuose pasivaikščiojimuose. Buvo smagu matyti, kaip žmonės Friedricho pasaže mojavo einantiems su žibintais, bendravo. Pasakodama apie I. Simonaitytę ir Emilį Kraštinaitį, apie L. Stulpiną, pastebėjau, kad vieni žmonės žino šias asmenybes ir reaguoja, o kitiems tai - nauja. Vadinasi, reikia apie tai daugiau kalbėti", - po ekskursijos sakė L. Grigaitytė.