Peiliu subadytas Salmanas Rushdie nemato viena akimi, nevaldo rankos: „Man labai sunku rašyti"

Pirmadienį „New Yorker“ publikuotame straipsnyje S. Rushdie sakė, kad išpuolis, per kurį jis buvo subadytas scenoje, paliko jam psichinius randus. Jis paminėjo „tokį dalyką kaip PTSD (potrauminio streso sutrikimą)“ ir sakė: "Man labai sunku rašyti. Sėdu rašyti, ir nieko neįvyksta. Rašau, bet tai yra tuštybės ir šlamšto derinys, tai, ką parašau, kitą dieną ištrinu. Tikrai dar neišėjau iš šio miško“.

Apdovanojimų pelnęs 75 metų romanistas buvo užpultas rugpjūčio 12 d., kai ketino kalbėti konferencijoje Chautauqua miestelyje prie Erio ežero Niujorko valstijoje. 20 metų Niujorke gyvenantis S. Rushdie prarado regėjimą viena akimi ir nevaldo vienos rankos, spalį pranešė jo agentas.

Žurnalistui Davidui Remnickui rašytojas sakė negalįs gerai spausdinti, nes nejaučia kai kurių pirštų galiukų. "Kaip matote, dideli sužeidimai išgydyti. Jaučiu nykštį ir rodomąjį pirštą bei apatinę delno pusę. Atlieku daug rankų terapijos, man sako, kad man sekasi labai gerai“, – pasakojo S. Rushdie. "Atsižvelgiant į tai, kas atsitiko, man nėra taip blogai", - pridūrė jis.

Daugelį metų S. Rushdie slapstėsi, kai pirmasis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini įsakė jį nužudyti už, jo nuomone, šventvagišką 1988 m. išleistos knygos „Šėtoniškos eilės“ pobūdį.

Rašytojo buvo paklausta, ar jis nemanąs, kad buvo klaida pastaraisiais dešimtmečiais atsisakyti apsaugos. „Aš ir pats užduodu sau šį klausimą ir nežinau atsakymo į jį“, – sakė S. Rushdie. "Trys ketvirtadaliai mano, kaip rašytojo, gyvenimo praėjo po fatvos paskelbimo. Tam tikra prasme negali gailėtis savo nugyvento gyvenimo", - pridūrė jis.

Libaniečių kilmės 24 metų Hadi Mataras iš Naujojo Džersio buvo suimtas iškart po išpuolio ir vėliau nepripažino kaltės dėl pateiktų kaltinimų. „Aš kaltinu jį“, – atsakė S. Rushdie, paklaustas, kas, jo manymu, atsakingas.

Straipsnis paskelbtas prieš antradienį Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodant naujausiam S. Rushdie romanui „Pergalės miestas“ („Victory City“), pasakojančiam apie XIV amžiaus moterį, nepaisančią patriarchalinio pasaulio ir siekiančią valdyti miestą. Knyga parašyta dar prieš išpuolį.