„Pats žmogus niekada sau medalio neduotum“

Turint omenyje ir pernai metų A. Šeiko apdovanojimus, galima sakyti, kad jie šokio meistrei pasipylė kaip iš gausybės rago. Bičiulis net juokauja klausdamas, ar dabar ji eisianti į pensiją.

Ar smagu, kad jūsų kūryba įvertinta ir Lietuvos mastu?

Man labai svarbūs žmonės, esantys aplinkui, svarbi šalis, kurioje gyvenu. Pats žmogus niekada sau medalio neduotum. Tiesiog esu žinoma toje srityje, kurią labai myliu, kurioje dirbu ir kuriu. Bet tai nėra vien tik mano medalis, nes toje srityje neįmanoma būti vienam, visada esi su komanda.

Už kiekvieno apdovanojimo yra be galo daug žmonių. Užtat kartais būna net nejauku, kad tu eini atsiimti apdovanojimo, kad tau segamas medalis.

Manau, mums visiems labai smagu, kad Lietuvai atrodo, jog mes ją garsiname.

Džiugu, kad apdovanojimus gavo net trys šokio pasaulio žmonės. Baletas, žinoma, nėra nauja sritis, bet tai, kad buvo įvertintos šiuolaikinio šokio atstovės - ir Birutė Letukaitė, ir aš, reikšminga visam šokio laukui.

Gal ir simboliška, kad šokis atėjo Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu. Prasidėjo jis kiek anksčiau, bet, galima sakyti, jis yra laisvos šalies žanras. Nė vienoje šalyje, kur autoritarinis režimas, tokio žanro nėra. Todėl labai svarbu, kad jis pripažįstamas kaip garsinantis Lietuvą.

Kaip vyko pati ceremonija prezidentūroje?

Su manimi prezidentūroje kartu buvęs mano sūnus pasakė: „O, kokia darbinga diena prezidentui.“ Pati ceremonija buvo greita, buvo daug žmonių, tikrai nebuvo laiko kiekvienam skirti dėmesio.

Ceremonija labai protokoliška. Tai, kad operos solistas nebuvo pakviestas laiku pradėti tautinės giesmės, kad ji buvo pradėta be jo, kad iš jaudulio supainiotas tekstas, tokioje gana paprastoje ceremonijoje nenuteikė maloniai.

O pats tas medalis ar gražus?

Gražus (juokiasi), elegantiškas. Mes net juokavome su kino režisiere Giedre Žickyte, kuri gavo šiek tiek kitokį medalį, kad jis galėtų būti kaip papuošalas. Bet pagal protokolą negalima jo taip naudoti, turi pasidėti ir laikyti.

Ar galima sakyti, kad dabar yra jūsų šlovės valanda? Pernai jūs gavote Klaipėdos kultūros magistro žiedą ir Vyriausybės kultūros ir meno premiją už šiuolaikinio šokio plėtrą Vakarų Lietuvoje.

Taip, mano mama irgi tai pastebėjo. Bet taip viskas supuolė į krūvą. Žinoma, esu aktyvus žmogus, bet pasikartosiu - su manimi dirba labai daug žmonių, todėl atrodo, kad ta veikla yra labai plati. Bet tai nėra mano vienos asmeninė veikla.

Kita vertus, amžius jau toks, kad dabar pats darbymetis. Dažnai apžvelgiant karjerą sakoma, kad sulaukęs 40 metų jau gali naudotis sukaupta patirtimi. Jau būna nudirbtas tas sunkusis darbas, kai turi varyti be jokių laisvų dienų, kad galėtum užimti kokią nors poziciją. Kad tavimi patikėtų žmonės.

Man visada visi apdovanojimai atrodė šiek tiek dviprasmiški. Mano vienas bičiulis sako: „Tai ką, dabar į pensiją eisi?“ Viena vertus, smagu, kad gavęs apdovanojimą dar gali pasidžiaugti ir dar daug darbų padaryti, nes būna, kad žmonės juos gauna jau pačioje gyvenimo pabaigoje. Kita vertus, labai svarbu, kaip tu pats vertini tą per didelį dėmesį tau. Manau, turi vertinti blaiviai ir nesusireikšminti.

Klaipėdoje naujų struktūrų mieste po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo neatsiranda. Visi nauji dariniai atsirado nepriklausomame sektoriuje. Bet uostamiestis pradėjo įgyvendinti atskiras programas nevyriausybiniams teatrams, tuo mūsų miestas gali didžiuotis.

Savo apdovanojimus aš vertinu kaip nepriklausomo sektoriaus pozicijų sustiprinimą, kad mes nebūtume priklausomi nuo kokios nors politinės valdžios. Gal niekas nesugalvos ir neuždarys Klaipėdos jaunimo ar mūsų teatro.

Visas biudžetinis sektorius yra gana saugus, jam vis tiek būna skiriama lėšų, išlaikomi etatai, pastatai. O mes, atsiradę po nepriklausomybės paskelbimo, visada esame priklausomi nuo projektinio, dabar jau ir nuo strateginio finansavimo, ir tai yra labai nesaugu. Mes jau 15 metų gyvename kaip ant sprogmenų rinkinio, nes nežinome, kaip gali pasikeisti situacija, kaip gali išmušti iš vėžių pandemija, kaip viskas gali sprogti ir nelikti mūsų sektoriaus.