Paslaptingoji Taravos Anikės šypsena

Kūrėją pagerbti ir įamžinti skirtas meno kūrinys buvo pastatytas 1912 m., tačiau mįslingai dingo per Antrąjį pasaulinį karą. Klaipėdos krašto patriotų dėka 1989 m. lapkričio 18 d. buvo atidengta tiksli Anikės skulptūros kopija, senamiestį puošianti bei turistus viliojanti iki šiol.

Ilgakasė mergaitė

S. Dacho „Taravos Anikė“ (orig. „Änchen von Tarhau“) - vienintelis jo eilėraštis iš daugiau nei 1000, parašytas vokiečių žemaičių dialektu. Štai kodėl būtent šis personažas buvo pasirinktas skulptūrai, ir ją buvo patikėta sukurti berlyniečiui skulptoriui Alfredui Künnei.

Galbūt mažiau klaipėdiečiams yra žinoma, jog menininko mūza tapo reali, vienuolikmetė mergaitė: Smiltynės (Kopgalio) kopų prižiūrėtojo (pareigas ėjo 1887-1912 m.) Augusto Rudolpho Schiwecko dukra Gerda Schiweck (1900-1998 m.).

Pasakojama, kad įkvėpimas skulptorių aplankė kelte. Vieną rytą šis išvydo besikeliančią iš savo namų Smiltynėje į mokyklą uostamiestyje dailią, ilgakasę mergaitę. Būtent ji vėliau ir pozavo. Tuo nesunku įsitikinti pasižiūrėjus į bene vienintelę viešai žinomą Gerdos vaikystės nuotrauką.

Teatro aikštėje pastatyta bronzinė skulptūra tapo vienu ikoniškiausių Mėmelio (Klaipėdos) urbanistinių simbolių. Tai buvo duoklė S. Dachui: ant centre stovėjusio granitinio stulpo su į visas puses į aštuonkampį baseiną trykštančiu vandeniu puikavosi ovalus bronzinis poeto bareljefas.

Anot architektūros istoriko Jono Tatorio (1925-2004), per Antrąjį pasaulinį karą fontanas buvo išardytas, skulptūra perkelta į dabartinę Lietuvininkų aikštę, o apie 1945 m. mįslingai dingo be pėdsakų.

1989 m., remiantis prieškarine maža Taravos Anikės skulptūrėle, pirminėje vietoje atstatyta tiksli jos kopija (autorius - berlynietis skulptorius Haroldas Haacke). Šio paminklo atkūrimo iniciatorius - Heinz Radziwill (1920-1990) bei keletas entuziastų: M. Mollenhauer-Ehlermann, Gerhard Wiloweit, Saulius Manomaitis, J. Tatoris ir kt.

Pralaužė sieną

Klaipėdietis žurnalistas bei fotografas Antanas Stanevičius taip pat buvo vienas iš Anikės skulptūros atstatymo iniciatorių. 2009 m. išleista jo parašyta knyga „Taravos Anikės mįslė“.

Paprašytas pakomentuoti, ką reiškia Klaipėdai, jos istorijai ši žavinga Teatro aikštės skulptūra bei paminklo atstatymas 1989-aisiais, vieno aspekto jis išskirti negalėjo.

„Pirma, pasireiškė viešumo galia: interviu su Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) piliečiu Haincu Radzivilu, pasiūliusiu per karą dingusį paminklą atstatyti bendromis jėgomis, kurį “Tarybinės Klaipėdos" laikraštyje išspausdinome 1988 m. gegužės 25 d. Iki tol tiesiog bijota ir ryšių su VFR, ir neva vokiško (revanšistinio) paminklo atstatymo idėjos.

Didžiulis klaipėdiečių palaikymas ir entuziazmas paskatino valdžią pagaliau priimti iniciatorių ir susitarti dėl bendrų veiksmų. Vakarų Vokietijos piliečiai atkūrė skulptūrą ir bareljefą, o klaipėdiečiai sutvarkė Teatro aikštę, atstatė fontaną ir postamentą„, - istorines peripetijas “Vakarų ekspresui" atskleidė jis.

Dar vienas svarbus aspektas: Klaipėda atgavo klasikinio, nesenstančio grožio kūrinį senamiestyje, traukiantį žmones iš viso pasaulio ir skatinantį domėtis: kas toji Taravos Anikė?

"O ji, pasirodo, kas svarbu mums, lietuviams, buvusi lietuvių raštijos pradininkų Johano Partatijaus ir Frydricho Partatijaus žmona ir motina. Paties Simono Dacho giesmes, išverstas į lietuvių kalbą, iki šiol tebegieda evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Trečia, į Šiaurės Korėjos panašią tuometinę politiką - „tarybinę kinų sieną“ ėmėme kirsti anksčiau, negu prakirsta Berlyno siena (1989 m. lapkričio 9 d.). Nuo atkurtosios Anikės drobulę iniciatorius Haincas Radzivilas ir miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys nutraukė 1989 m. lapkričio 18 d.", - pasakojo A. Stanevičius.

Anot jo, Taravos Anikė paskatino domėtis, studijuoti Prūsijos, Mažosios Lietuvos kultūrą, kuri tuomet buvo siekiamybė Didžiajai Lietuvai, slegiamai lenkinimo, rusinimo.

„Na, o reziumuodamas pasakysiu, jog visa paminklo atkūrimo istorija teigia, kad būtina šviestis, neužsisklęsti, netingėti, atverti duris ir langus geranoriškumui“, - mintimis dalijosi žurnalistas.

Taravos Anikės skulptūra paskatino domėtis, studijuoti Prūsijos, Mažosios Lietuvos kultūrą.