Parodoje „Senoji Klaipėdos fotografija“ faktai, kuriuos ignoruoja Lietuva

Tai pirmoji istorinių Klaipėdos fotografijų paroda, žvelgianti iš laiko perspektyvos nuo pačios seniausios portretinės fotografijos 1864 m. iki 1945-aisiais sugriauto miesto vaizdų.

Kuo ši paroda ypatinga, kalbamės su jos kuratore Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus vedėja Jurga Bardauskiene.

Papasakokite, iš kur atkeliavo visos šios nuotraukos, eksponuojamos parodoje?

Visos parodoje eksponuojamos 255 nuotraukos šiuo metu priklauso Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai. 

Mūsų bibliotekoje saugomas Klaipėdos fotografijų archyvas yra pats didžiausias Lietuvoje.

Pati naujausia kolekcija, kurią gavome tik šiais metais ir pirmą kartą pristatome šioje parodoje, yra rinkinys iš Rautenberg leidyklos archyvo.

Leidyklos savininkas Gerhardas Rautenbergas pats su mumis susisiekė ir pasiūlė perduoti mums nuotraukų, dokumentų iš leidyklos archyvo.

O šios leidyklos veikla prasidėjo dar 1825 m. Rytų Prūsijoje, paskui perkelta į Karaliaučių. 1944 m., kai bombardavo Karaliaučių, viskas buvo sunaikinta. Tada Vokietijoje Liudviko Karlo Rautenbergo palikuonys įkūrė leidyklą.

Paskutinis savininkas yra 5 ar 6 kartos Rautenbergų palikuonis ir valdo nedidelę leidyklą „Druckerei & Verlag Rautenberg“ Vokietijoje.

Ši leidykla leido knygas apie Rytų Prūsiją, iliustruotas įvairiomis nuotraukomis ir surinko turtingą fotografijų archyvą. Kai kurios jo nuotraukos buvo publikuotos, kitos - niekur neviešintos.

Archyve daug Karaliaučiaus, Nidos, Klaipėdos nuotraukų.

Bibliotekai perduotame rinkinyje yra piešinių, keletas dokumentų, bet didžiąją dalį sudaro nuotraukos. Jų iš viso yra per tūkstantį.

Didžiausią parodos „Senoji Klaipėdos fotografija“ dalį sudaro fotografijos iš AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V.) archyvo, kuris bibliotekai perduotas dar 2011 m. ir apima buvusių klaipėdiečių - memelenderių - visą gyvenimą kauptus ir išsaugotus dokumentus ir fotografijas, tarp jų ir skaidres, negatyvus, stiklo negatyvus.

Taip pat parodoje yra keletas nuotraukų iš visai neseniai bibliotekai padovanoto Giselos Holstein albumo.

Ši paroda išskirtinė tuo, kad joje pirmą kartą eksponuojamos originalios, autentiškos nuotraukos.

Ši paroda išskirtinė tuo, kad joje pirmą kartą eksponuojamos originalios, autentiškos nuotraukos. Apmaudu, tačiau Lietuvos fotografijos istorijoje, kuri visai neseniai išleista, net neužsimenama, kad Klaipėdoje jau 1852 m. veikė dagerotipų ateljė.

Kokia šios parodos koncepcija, idėja?

Norime pasidalinti tuo, ką turime, ir papasakoti apie fotografijos istoriją Klaipėdoje, todėl parodoje nereikėtų ieškoti nuoseklaus Klaipėdos istorijos pasakojimo.

Viena iš parodos intrigų - pati seniausia, 1864 m. datuojama, fotografija. Kas apie ją žinoma?

Tai net ne viena fotografija, o dvi. Parodoje eksponuojama Naujoks šeimos kortelė, kurioje užrašyti išsamūs duomenys apie Caroline Bertha ir Georg Liudwig Naujoks ir jų vaikus.

Kortelės viršuje priklijuotos dvi portretinės nuotraukos: Georg Ludwig Naujoks (1837-1924) ir jo žmona Caroline Bertha Naujoks (gim. Kobe), (1847-1920) - tai dvi seniausios fotografijos, datuojamos 1864 m.

Kaip pavyko taip tiksliai nustatyti fotografijos metus?

Tai labai svarbus momentas. Mes turime daug senų fotografijų ir gal kai kurios yra dar senesnės, tačiau ant jų nėra parašyta data ir nėra jokių duomenų, nes ant senųjų nuotraukų niekada niekas nebuvo rašoma.

O šios fotografijos yra pateiktos šeimos kortelėje, kuri yra genealoginio medžio dalis, todėl detaliai aprašytos. Nurodyta, kad nufotografuoti asmenys yra jaunavedžiai ir tai, kad jie susituokė, kai vyrui buvo 27-eri, o nuotakai - 17. Taip pat yra jų gimimo ir mirties datos, tad buvo nesunku apskaičiuoti.

Toje pačioje kortelėje dar priklijuotos tos pačios poros fotografijos po 30 bendro gyvenimo metų, ir Caroline Bertha Naujoks nuotrauka, kai jau mirė jos vyras, o jai buvo 72-eji.

Naujoks šeima buvo Klaipėdos šviesuoliai. Georg Ludwig Naujoks buvo Žardžių (Rosgarten) mokyklos pagrindinis mokytojas ir mokytojavo 53 metus. Mokykla veikė Hospitalstrasse (dabartinėje Ligoninės gatvėje, kur įsikūrusi studija „Grock“). Jo žmona taip pat kurį laiką dirbo mokykloje. Jiedu susilaukė 11 vaikų, iš kurių trys mirė vaikystėje.

Šią kortelę padarė vienas iš vaikų - Hans Gotthilf Robert Naujoks (1887-?), kuris apie 1920 m. buvo mieste garsus dainininkas (baritonas).

Dar vienas įdomus dokumentas iš eksponuojamos Naujoks šeimos istorijos - sveikinimas Hansui Naujoks bernvarkario proga nuo muzikų sąjungos „Harmonie“.

Visą informaciją, kurią turime apie eksponuojamas fotografijas, pateikėme jų aprašuose.

Kai kur matomi autografai ant fotografijų - tai fotografų parašai?

Taip. XIX a. viduryje fotografijos ateljė Klaipėdoje buvo nemažai. Tai matyti ir iš skelbimų laikraščiuose, ir iš adresų knygų. Buvo net dagerotipų ateljė.

Dagerotipija - vienas pirmųjų fotografavimo, vaizdo fiksavimo poliruotoje, sidabru padengtoje plokštelėje būdas. 1839 m. jį išrado dailininkas Lui Dageras (pranc. Louis Daguerre, Prancūzija). Dagerotipijos išradimo metai laikomi fotografijos pradžia.

Nuo 1839 metų, kai buvo išrasta fotografija, ji buvo pateikiama būtent dagerotipų formatu. Ir tokia fotoateljė buvo mūsų mieste.

Apmaudu, tačiau Lietuvos fotografijos istorijoje, kuri visai neseniai išleista, apie tai net neužsimenama. Radau net tokių sakinių, kad neva fotografijos iš viso Klaipėdoje nebuvo arba ji buvo niekinė.

To tyrimo dar nebaigėme, tačiau jau 1852 m. laikraštyje „Memel Wochenblat“ radome žinutę, kad dagerotipų ateljė Klaipėdoje turėjo Carl Dreyer.

Jo fotoateljė buvo maždaug toje vietoje, kur dabar yra „Amberton“ viešbutis. Šalia jo buvo dar dvi fotoateljė. O XIX a. pab. - XX a. pr. mieste jau dirbo labai daug fotografų.

Parodoje daug nematytų Klaipėdos miesto vaizdų.

Noriu atkreipti dėmesį į parodoje eksponuojamą fotografiją, kuri buvo publikuota „Memel Dampfboot“ laikraštyje 1970 m. Ji laikoma seniausiu Klaipėdos miesto atvaizdu, sukurtu 1859 m.

Istorikas Dainius Elertas tą faktą patikslino. Jis pastebėjo, kad bažnyčių bokštai jau yra atstatyti po gaisro, ir nusprendė, kad nuotrauka yra vėlesnė, daryta apie 1864 m.

Nustatyti šios fotografijos autorių padėjo Kęstutis Demereckas. Anot jo, tai Otto Waitke nuotrauka. Jis rado visą vaizdą. Ši fotografija yra kopija ir mažesnė.

Dauguma panoraminių Klaipėdos miesto nuotraukų yra darytos iš Šv. Jono bažnyčios bokšto, yra keletas vaizdų iš Meyhoefer pastato (Žvejų g. 2).

Stengiamės atrinkti mažiau matytas, mažiau publikuotas fotografijas, nes daugelis bibliotekos archyvų nuotraukų pateko į K. Demerecko sudarytą Klaipėdos vaizdų albumą.

Parodoje yra fotografijų, primenančių I pasaulinį karą, Hitlerio vizitą Klaipėdoje, žydų išvarymą iš miesto, 1944 m. apgriauto miesto vaizdų, uosto, pramonės fotografijų.

Taip pat parodoje yra daug grupinių fotografijų, kuriose įamžinti įvairūs Klaipėdoje gyvavę kolektyvai, sporto komandos, mokinių nuotraukos. Vaizdai iš Melnragės, Girulių, Tauralaukio.

Visos fotografijos dokumentinės, meninių nėra?

Man labiausiai meniška atrodo fotografija, kurią pasirinkome parodos afišai. Yra ir daugiau, kurias galima pavadinti meninėmis, tačiau šių nuotraukų autoriai neturėjo tikslo fotografuoti meną, jų tikslas buvo užfiksuoti įvykius ir išsaugoti atmintį.

Parodą papildo senovinės fotografijos technikos pavyzdžiai?

Taip, tai senoviniai fotoaparatai iš Artūro Šeštoko, Valdo Ančerio kolekcijos, stiklo pozityvas iš AdM archyvo ir dagerotipas iš mano asmeninės kolekcijos. Tiksli jo data nėra žinoma, apie XIX a. antra pusė.

Tai nėra klaipėdietiškas dagerotipas, bet parodoje pristatomas kaip pirmųjų fotografijų pavyzdys.

Klaipėdoje darytų dagerotipų niekam neteko aptikti ir kažin ar atsiras, nes ant jų nebūna nei autoriaus, nei kokių kitų įrašų. Dauguma dagerotipų yra Amerikoje, nes jų ateljė buvo Bostone ir Niujorke.

Kokia nuotrauka parodoje jums asmeniškai yra įdomiausia, brangiausia?

Būtent dagerotipas. Aš jį atradau internete „eBay“ aukcione, Amerikoje. Paprašiau, kad dukra nupirktų, ji nupirko ir atvežė. Nesitikėjau, kad jis bus toks kokybiškas.

Lietuvoje šiek tiek dagerotipų turi Nacionalinis muziejus, M. K. Čiurlionio muziejus, Vrublevskių biblioteka, tačiau tai tikrai retas eksponatas.

Su kokiais sunkumais susiduriate, tvarkydami fotografijų archyvą?

Liūdniausia, kad labai trūksta informacijos, kas nuotraukose pavaizduota. AdM archyvą ir dabar nuolat papildo fotografijos, kurias buvusių klaipėdiečių vaikai ir vaikaičiai tiesiog atiduoda, nes jiems jos nereikalingos.

Tačiau kadangi jie nieko nepaklausė tų nuotraukų savininkų apie tai, kas jose pavaizduota, tai ir nėra žinoma.

Tik miesto vaizdus identifikuoti jau daugmaž įgudome.

Fotografija atsirado XIX a. Įdomu, kodėl fotografijos nebuvo publikuojamos to meto spaudoje?

„Memel Dampfboot“ publikuodavo fotografijas, bet jau gerokai vėliau nei fotografija atsirado. Lietuviškoje spaudoje tik viena kita nuotrauka būdavo.

Reikėtų dar patikslinti, nuo kada periodinėje spaudoje pradėtos naudoti fotografijos, bet maždaug 1919-1920 m.

Fotografijų spauda iš pradžių nemokėjo atspausdinti. Tad iš pradžių periodikoje būdavo spausdinami tik piešiniai, neretai nupiešti pagal fotografijas.

Įdomus faktas, kad „Memel Damfboot“ išleisdavo laikraštį, kuriame būdavo surašytos miesto žinios, o žinias iliustruojančias fotografijas atskirai iškabindavo redakcijos vitrinose.