Palangoje atkastas Molotovo linijos bunkeris

Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas radinį apžiūrėjo pirmadienį, sausio 31-ąją.

Tai būtų jau bene šeštasis Palangos miesto savivaldybės ribose esantis vadinamosios Molotovo linijos bunkeris.

Siūlys išsaugoti

Bunkeris buvo atkastas tvarkant dyką žemės sklypą Vytauto g. ir Palangos miesto civilinių kapinių pietinio pakraščio kampe.

„Kurorto savivaldybėje informavo, kad tą sklypą yra įsigijęs vienas tenisininkas, kuris nori įrengti teniso aikštyną. Buvo pradėta sunkiąja technika valyti teritorija. Tame sklype pūpsojo toks žemių pylimas, kauburys, kurį nustumdžius paaiškėjo, kad ten – bunkeris. Tai – 1940-1941 m. įrengtos vadinamosios Molotovo linijos fortifikacinis įtvirtinimas.

Tačiau šis bunkeris yra labai įdomus, nes didelis, dukart didesnis už sovietinį bunkerį prie Naglio kalno. Užkliuvo ir tai, kad atkastojo bunkerio šaudymo angos – labai plačios ir galėjo būti naudojamos apšaudant priešo pozicijas rytuose iš prieštankinių pabūklų“, - „Vakarų ekspresui“ įspūdžius pasakojo paveldosaugininkas.

Jo žiniomis, dar nėra patvirtintas sklypo detalusis planas, todėl bus surašytas reikalavimas išsaugoti minėtą karinį paveldą, kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės apsaugos statuso.

„Siūlysiu šį bunkerį įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl iki verdikto jo negalima bus naikinti. Kai sulauksime žinios iš Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, tada ir bus sprendžiamas jo likimas.

Mūsų pageidavimas būtų bunkerį išsaugoti bei integruoti į vystomą projektą. Pavyzdžiui, tvarkant Klaipėdos vaikų ligoninės kiemą buvo analogiška situacija: pūpsojo žemių kalnelis, kurį atkasus išlindo vokiškas, Antrojo pasaulinio karo stebėjimo postas. Rangovai jo nenugriovė, atkasė ir paliko, kaip gyvą istorijos liudytoją. Panašiai galėtų būti ir šiuo atveju“, - teigė L. Kavaliauskas.

Vietiniai žmonės jam pasakojo, jog iki aštuntojo dešimtmečio pradžios bunkeris dar pilkavo pievoje, tačiau šalia statant Palangos jūrininkų ligoninės reabilitacijos centrą (jis jau nugriautas) reikėjo spręsti, ką daryti su gelžbetonio monstru.

„Matyt, nusprendė jį paslėpti po žemėmis. Bunkeris yra stačiakampio formos su specialiomis patalpomis viduje. Matyti vienas įėjimas, bet turi būti ir atsarginis. Patekau į vidų: jokių įrenginių nebeišlikę“, - sakė jis.

Turistinis potencialas

Anot L. Kavaliausko, šie sovietiniai Antrojo pasaulinio karo paveldo objektai turėtų būti saugomi ir gauti didesnį dėmesį iš savivaldybių.

„Mūsų kaimynai latviai ir lenkai įtraukia juos į lankytinų objektų sąrašą, išnaudoja turizmo, edukacijos ar atraktyviems tikslams. Štai, Palangoje per visą savivaldybės teritoriją iš pietų į šiaurę yra išsidėstę tie bunkeriai, tad galima vesti temines ekskursijas, sukurti turistinį maršrutą.

Tiek vokiečių, tiek sovietų militaristinės paskirties statiniai – tikras lobynas, kuris, pritaikytas turizmui, miestui sukurtų pridėtinę vertę, pasitarnautų turizmui, istorijos sklaidai“, - samprotavo L. Kavaliauskas.

Molotovo linijos bunkeriai buvę kelių tipų – nuo stebėjimo postų su viena ar keliomis šaudymo angomis iki įvairių dydžių bunkerių, talpinančių po kelis ar keliolika karių.

Buvo bunkerių, įrengtų po žeme su virš jų iškeltais periskopais, žiojėjo šaudymo angos, skirtos skirtingo galingumo ginklams. Vienas tokių, L. Kavaliausko žodžiais, išlikęs Palangoje, Vanagupės kvartale ties sankryža, kad galima būtų stebėti priešo judėjimą iš visų pusių.

„Dėl tam tikrų priežasčių vyksta diskusijos, ar Molotovo linijos sovietiniai bunkeriai verti būti saugomais, nes dabar nė vienas jų bent Vakarų Lietuvoje nėra įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Subtili tema, dėl kurios dar nėra aiškaus apsisprendimo.

Klaipėdoje išliko net apie 28 vokiečių įrengtos slėptuvės, kuriose nuo sovietų bombardavimo slėpėsi Mėmelio gyventojai. Dalis jų taip pat nėra įtraukta į kultūros paveldo registrą.

Nepavykęs projektas

Molotovo linijos bunkeriai – milžiniškus pinigus sovietams kainavęs, tačiau nepavykęs projektas. Istorikai yra radę duomenų, jog statant minėtus bunkerius labai aktyviai veikė vokiečių žvalgyba.

Žvalgai, persirengę valstiečiais, fiksavo, fotografavo tuos įtvirtinimus, jų vietas, todėl tankai tiesiog apvažiuodavo Molotovo linijos bunkerius. Užnugaryje atsidūrusioms sovietų įguloms telikdavo pasiduoti.

Molotovo fortifikacinę liniją Tarybų Sąjunga pradėjo statyti 1940 m. ir baigė apie 1941 m. Ši linija ėjo per aneksuotas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos teritorijas.

Linija buvo prastai suprojektuota ir įrenginėta paskubomis. Iš daugiau kaip 1,5 tūkstančio Lietuvos teritorijoje suplanuotų kazematų pavyko pastatyti vos 101. Tačiau daugumoje buvo atlikti tik betonavimo darbai, o pilnai parengtų gynybai nebuvo visiškai.

Dėl šios priežasties Molotovo linija neatlaikė staigaus Vermachto puolimo ir buvo per kelias dienas pralaužta.

Molotovo linijos likučiai pakankamai gerai išlikę. Kai kuriuose jų matyti įvairūs pažeidimai: sviedinių žymės, stiprių sprogimų deformuotos betoninės konstrukcijos, tačiau dažniausiai tai yra ne mūšio pėdsakai, o jau po karo atliktų bandymų ar sprogmenų utilizavimo rezultatai.

Molotovo linija Lietuvoje buvo suskirstyta į Telšių, Šiaulių, Kauno, Alytaus fortifikacinius rajonus. Šios linijos dalies Lietuvoje projektavimo darbai baigti 1941 m. kovo mėn., o jos objektų statyba prasidėjo jau balandžio mėn. Bendras fronto įtvirtininmų ruožas Lietuvoje turėjo būti 328 km.

Telšių įtvirtinimų rajonas apėmė 8 įtvirtinimų punktus apie 75 km ilgio linijoje nuo Palangos iki Judrėnų (Klaipėdos raj.). Šioje atkarpoje planuota pastatyti 366 bunkerius, tačiau spėta tik 23.

Palangos ir Kretingos rajono savivaldybėse įrengti bunkeriai laikomi Molotovo linijos pradžia.