Palanga. Opera-triptikas „Neringa“ („Jūra, Kopos, Pušys“)

Organizatorius:

Asociacija „Muzikos idėjos“ 

Atlikėjai

Operos kompozitoriai: VAIDA STRIAUPAITĖ-BEINARIENĖ, LORETA NARVILAITĖ, ALGIRDAS MARTINAITIS

Režisierius VYTAUTAS RUMŠAS

Libreto autorė GINTARĖ DIKŠIENĖ

Idėjos autorius ROBERTAS BEINARIS

Dailininkai-scenografai: JŪRATĖ BUČMYTĖ, ALBERTAS KRAJINSKAS

Vaizdo menininkai: ALFAS PLIŪRA, RENATA KILINSKAITĖ, PAULIUS DAUTARTAS

Režisieriaus padėjėja GRYTA RADZEVIČIŪTĖ-MAKSIMOVIČ

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA

(meno vadovas ir dirigentas Robertas Beinaris)

Klaipėdos choras AUKURAS

(meno vadovas Tomas Ambrozaitis)

Solistai: Neringa – AISTĖ PILIBAVIČIŪTĖ (sopranas), Naglis – RAMŪNAS URBIETIS (baritonas), Motinėlė – AISTĖ BENKAUSKAITĖ (mecosopranas), Žynys – EGIDIJUS DAUSKURDIS (bosas), Saulė, Deivė Laima – KRISTINA ZMAILAITĖ

(sopranas), Slibinas – ROMANAS KUDRIAŠOVAS (baritonas), Praamžius – VYTAUTAS RUMŠAS (balsas)

Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Dalyvauja:

Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis NERINGA (vadovė Rita Rušinskienė), Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro liaudiškos muzikos kapela JOLDIJA (vadovas Laurynas Vainutis)

Programa

Daugiau informacijos: Palangos koncertų salė

Operos kūrimo istorija:

Nuotrauka iš operos „Neringa“ premjeros. Spektaklio  pabaiga

Nuo 2000 metų kiekvieną vasarą praleidžiu, muzikuodamas tarptautiniame kamerinės muzikos festivalyje „Kuršių nerija“. Šiais metais vyks jau XXV festivalis. Festivalio įkūrėjas prof. Algirdas Vizgirda jį pradėjo organizuoti 1999 metais. Nedalyvavau tik pirmajame festivalyje.

Per tiek metų Neringa man tapo ne vien kūrybinių sumanymų išpildymo vieta, bet ir įkvėpimo šaltiniu. Laiko suvokimas būnant šiame krašte, iš abiejų pusių apsuptame vandens turi kažką nepaprasto, magiško ir įstabaus. Čia būdamas jaučiu didelį malonumą – muzikuoju, kvėpuoju ir grožiuosi šio krašto ypatingumu. Atrodo, čia ir muzikuoti yra lengviau – matyt, tas oras, vėjas, gamta visus įkvepia ir apjungia. Publika čia taip pat išskirtinė, tuo pačiu ir tarptautinė. Dažnai galime sutikti įvairių menininkų ir iš kitų šalių.

Manau, šio profesinio bagažo ir per daugelį metų čia patirtų įspūdžių dėka, vos paskelbus, kad Neringa taps kultūros sostine ir kilo mintis jai sukurti išskirtinį kūrinį – Neringos autorinę operą. 2017 metų rugpjūtyje festivalio metu po vieno iš koncertų prie manęs pasveikinti priėjo viena iškiliausių Juodkrantės gyventojų Aldona Kazlauskaitė-Balsevičienė ir padovanojo 2017 metais išleistą savo knygą „Raganų kalno pasakos“. Dovanodama tarė: „Jūs taip gražiai organizuojate festivalį, noriu padovanoti jums savo knygą - o gal kada ir kur panaudosite“...

2 pav.: Aldonos Kazlauskaitės Balsevičienės knygos viršelio nuotrauka

3 pav.: Aldonos Kazlauskaitės-Balsevičienės dedikacija

Šie autorės žodžiai buvo lemtingi...

Grįžęs namo, perskaičiau knygą ir mane sužavėjo legenda apie Neringą. Neslėpsiu, aš jos gerai nežinojau, tik buvau girdėjęs  nuotrupas, o ir versijų yra bent šešios. Knygoje surašyta versija man labiausia patiko, pagalvojau – juk tai puiki medžiaga sceniniam veikalui! Ir žiūrovams būtų įdomu, nes tai  nėra visiems gerai žinoma legenda.

Pradžioje užgimė idėja kurti kamerinę operą, bet vėliau, labiau įsigilinus į pačią legendą, man labiausiai išryškėjo trys segmentai. Taip ir gimė mintis kurti operą-triptiką „Jūra-Kopos-Pušys“.

Pradėjau gilintis į visą operos idėją, mąsčiau, kaip ir kas turėtų atrodyti, bei pradėjau rinkti kūrėjų komandą. Muzikos kūrimui pirmiausia reikėjo libreto. Paskambinęs Aldonai Kazlauskaitei-Balsevičienei  papasakojau, kad noriu sukurti operą pagal legendą „Neringa“ ir ieškau būtinai vietinio neringiškio ar kilusio iš šio krašto žmogaus, galinčio parašyti libretą. Supratau, kad tai sunki užduotis ir žinojau, kad rasti operos libretistą tikrai nebus paprasta.

Ponia Aldona man pasiūlė keletą variantų ir aš pradėjau pokalbius su vienu, antru, trečiu asmeniu... Dabar tiksliai ir nepasakysiu, kelintas skambutis buvo būtent Gintarei Dikšienei, bet pokalbio pradžioje iš karto supratau – radau žmogų, kuris parašys šios istorinės operos libretą. Nors pokalbis vyko telefonu su visiškai nepažįstama asmenybe, savo esybe iš karto tą suvokiau. Gintarei tai buvo visiškai nauja patirtis ir didžiulis iššūkis, bet ji viską parašė labai greitai ir, sakyčiau, puikiai, netgi savaip unikaliai. Kiekvienas rašytojas gali parašyti vis kitokį libretą, nes kiekvienas turi savo skonį ir stilių, tačiau man pateikta pirmoji Gintarės libreto versija iš karto labai patiko. Vėliau dar vyko nedidelės libreto korekcijos su kompozitoriais ir režisieriumi. Aš labai džiaugiuosi, kad būtent Gintarė  rašė šį libretą, manau tik jai geriausiai galėjo pavykti ir viskas puikiausiai pavyko.

Kitas etapas – muzika. Kodėl man kilo mintis užsakyti muziką trims kompozitoriams?

Legendoje labai aiškiai išryškintos trys gamtos linijos – jūra, kopos, pušys. Tai tarsi pamatiniai legendos poliai. Gamta ir jos galia, didybė turbūt yra dar daug galingesnė už pačius jos personažus. Norėjau, kad šie segmentai turėtų išskirtinumą ir savitumą, būtų kitos stilistikos, kad jaustųsi kiekvienos dalies individualumas ir atspindėtų konkretaus gamtos reiškinio identitetą. Operos „Neringa“ muzikinę kalbą apjungia personažai per legendos prizmę. Pati legenda apjungė kompozitorius taip, kad praktiškai jie neturėjo galimybės pasiklysti, ar neturėti tarpusavio sąlyčio taškų. Panašiai kaip Neringoje neįmanoma pasiklysti – nes kur tik benueisi, vis tiek prieisi arba prie jūros, ar prie marių, kopų, miško. Tad trijų autorių sukurta opera – įdomu ir originalu, dar vienas veikalo išskirtinumas ir papildoma intriga klausytojui. Vienam kompozitoriui aprėpti šiuos galingus, įvairiapusius gamtos polius būtų gan sudėtinga. Legenda apie Neringą ir jos žemę yra  išskirtinė savo grožiu, didybe ir įstabumu. Visa tai  pamatyti, parodyti, atskleisti nusprendžiau ne vienomis akimis, ar žvilgsniu. Trys kompozitoriai praturtino ir kūrinio muzikinės kalbos įvairovę.

Šiandien pradėjęs darbą, nekeisčiau nieko – viską daryčiau taip pat!

O kompozitorius pasirinkau, žinodamas jų muzikinę kalbą ir jų kūrybą vienijančius aspektus. Bendraudamas su kompozitoriais, mačiau jų norą ir atsidavimą kurti, nes visi labai mylėjo šį kraštą, norėjo ten palikti dalelę savęs. Greičiausia tai ir buvo pagrindinė visų kūrybos procesų varomoji jėga. Kita vertus,  labai spaudė laikas, nes visi laukė muzikos. Man teko dažnai pabendrauti su kompozitoriais, juos padrąsinti, papasakoti idėjas kaip viskas turėtų atrodyti. Organizavome nuotolinius posėdžius, rodėme kuriamą scenografiją, diskutavome, kaip kas įsivaizduojame visą visumą. Visada skyriau patį reikšmingiausią aspektą būtent muzikos kalbai, stiliui, jos išraiškai. Norėjau ir girdėjau kuriamos muzikos virsmą, jos įtaką legendos istorijai, reikšmę perteiktą libreto tekstuose. Visos trys dalys turi savo aiškų išskirtinį muzikinės kalbos išraiškos kodą. Kiekviena dalis sustiprina ir įprasmina libreto turinį. Muzikinė kalba yra inspiruota tautiško prado, kurį sustiprina puikūs režisieriaus sprendimai. „Jūroje“ - skamba pamatiniai, giluminiai klodai ir versmės. „Kopose“ - nuolatinis muzikos virsmas, kovojant su gamtos sukeltomis nedangiškomis galiomis. „Pušys“ atspindi kovos dvasią ir ryžtą, apjungia visas gamtos galias, skamba šlovinimo, pergalės, laimės, meilės himnas visiems Neringos žmonėms.

Kūrybos aspektui naudingai pasitarnavo ir karantinas – visi galėjome skirti laiką šiam projektui. Mudu su režisieriumi Vytautu Rumšu duodavome tam tikrus uždavinius kompozitoriams, pagal tai, kaip įsivaizdavome kūrinio visumą. Bendraudamas su Algirdu Martinaičiu paprašiau operos pabaigai sukurti meilės himną, kad klausytojams išėjus po renginio melodija dar ilgai skambėtų jų širdyse. Algirdas Martinaitis labai greitai, daug nekalbėdamas, pažadėjo parašyti. Šis nuostabus meilės himnas tikrai visiems įstrigo. 

Kūrybinio proceso stebėjimas nuo pirmos iki paskutinės minutės, bendrystė su kompozitoriais, matant jų atsidavimą ir norą kurti šią operą suteikė pasitikėjimą ir džiaugsmą, kad einame teisingu keliu.

 Jau ne pirmus metus pažįstu dailininkus Jūratę Bučmytę ir Albertą Krajinską – tai puikūs, nuostabūs dailininkai, kurių tapyba, manau, per mažai žinoma Lietuvoje. Jų tapyba yra subtili ir turi labai įdomų, rafinuotą, gal net pavadinčiau ornamentiniu, išskirtinį stilių. Jie daug laiko praleidžia Juodkrantėje, todėl neabejojau ir pasiūliau būtent jiems priimti tą patį iššūkį, kaip libreto autorei Gintarei Dikšienei – pirmą kartą sukurti operai scenografiją bei kostiumų eskizus.

Apskritai, kalbant apie visos kūrybinės komandos pasirinkimą, ne vieną dieną mąsčiau kas galėtų kurti operą Neringą. Svarbiausia sąlyga – kūrėjai turi puikiai žinotų šį kraštą, jo istoriją, kultūrą, nes tik tokie žmonės sugebės geriausiai perteikti šios legendos išskirtinumą, dvasios ir gilumo niuansus. Ir visiškai nesvarbu, kad kai kurie tai darė pirmą kartą. Aš jais visais labai tikėjau. Ir nesigailiu – nes jiems puikiai pavyko. Visos operos scenografijos ir kostiumų kūrybos darbas vyko tikrai ilgai. Dailininkai nuolatos siuntė man ir režisieriui eskizus, mes juos peržiūrėdavome ir kartu viską aptardavome. Jungdavomės į nuotolinius „Zoom“ susitikimus tolesniam detalių derinimui. Vykdavo diskusijos dėl personažų atvaizdavimo, dėl spalvų gamos pasirinkimo, aptardavome visokiausias smulkias detales. Praleisti ilgi žiemos vakarai prie kompiuterio ekrano, ilgi pokalbiai, derinimai bei diskusijos davė puikų bendrą rezultatą. Scenografijos reginių buvo sukurta žymiai daugiau, ne visi buvo parodyti. Galutinį pasirinkimą diktavo užbaigtos operos visuma, jau skambant muzikai generalinės repeticijos metu. Visi buvome aiškiai apsisprendę dėl esminių operos dalių, veikėjų stiliaus. Buvome palikę tik galimus panašius stilistinius jų sprendimus, kurie galėjo patekti arba nepatekti įspektaklio premjerą.

Esu turėjęs ne vieną galimybę statyti, ar dalyvauti operų pastatymuose, bet „Neringa“ – visiškai išskirtinė. Nes pirmiausia gimė mano galvoje. Tik tada pradėjau generuoti mintis dėl kūrybinės komandos, kūrėjų, solistų, atlikėjų.

Labai džiaugiuosi, kad pasirinkau režisierių Vytautą Rumšą. Tai – istorinių veikalų meistras, puikus režisierius, aktorius, asmenybė, nuostabus Žmogus, tikras profesionalas. Vytautui Rumšui opera buvo naujas kūrybinis iššūkis. Vėliau jis prasitarė, kodėl priėmė šį pasiūlymą – jam buvo labai įdomu sudalyvauti šio išskirtinio žanro pastatyme. Vytauto atsidavimas mūsų statomai operai buvo nerealus, darbas kartu su juo man buvo vienas malonumas. Sakyčiau, buvome tikri kūrybiniai partneriai ir ideali komanda.  Tuo galiu labai pasidžiaugti bei padėkoti Vytautui Rumšui. Jei ne puiki kūrybinė atmosfera, nebūtume per tokį trumpą laiką pastatę „Neringos“.

Dar vienas iššūkis – pasirinkti kūrinio atlikėjus. Tad pagrindinių solistų paieškos mums su režisieriumi taip pat labai įdomus darbas. Kai kuriuos jau pažinau, bendraudamas kūrybiniuose projektuose, kitus rinkausi, klausydamas įrašų. Vėliau su kiekvienu kalbėjausi asmeniškai. Buvo ir papildomų iššūkių, kai jau susitarus su dainininku, staiga, atnaujinus veiklą teatrui užsienyje, atlikėjas atsisakydavo dėl ankstesnių įsipareigojimų. Kompozitoriai, bendravę su solistais rašant muziką, įvykus pasikeitimams, turėjau labai įdėmiai ieškoti kito solisto pagal jau sukurtą muzikinę kalbą ir temperamentą. Visų solistų pasirinkimu ne tik džiaugiuosi, bet esu jiems labai dėkingas. Jie buvo nuostabūs! O Neringa - Aistė Pilibavičiūtė savo „kosminiame“ vaidmenyje buvo tiesiog tobula.

Šiuo metu yra parodyti trys operos „Neringa“ spektakliai – vienas 2021 ir du 2022 metais.