Nidos dangų vėl skros švytuoklė

Šios savaitės pradžioje minėtame navigaciniame kultūros paveldo objekte apsilankę Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) specialistai sumontavo prieš tai išimtas švyturio lempos veikimo mechanizmo detales, sutvarkė įrangą ir jau buvo įjungę ypatingą šviesą skleidžiantį Frenerio lęšių žibintą.

„Viskas kuo puikiausiai veikė, tad Vasario 16-ąją su džiaugsmu nidiškiams ir kurorto svečiams galėsime įteikti dovaną: kelioms valandoms bus įjungta senoji švyturio lempa“, - „Vakarų ekspresui“ sakė LTSA Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė.

Tiesa, šių veiksmų imtasi tik po „Vakarų ekspreso“ publikacijų, paviešintos informacijos apie be paveldosaugininkų žinios demontuotas svarbias švyturio detales.

Nidos švyturio lempos veikimo mechanizmo testavimas vasario 1-ąją. Neringos muziejų filmuota medžiaga

Išjudino viešumas

Senąją besisukančią Nidos švyturio navigacinę lempą su valstybės saugomais krištoliniais Frenerio lęšiais LTSA išjungė 2016 m. lapkričio mėnesį. Motyvas: esą optika buvo pasenusi, detalių nebuvo įmanoma pakeisti, todėl sumontuoti nauji įrenginiai (į jūros pusę žybsintys LED žibintai).

Tokiu būdu kurortas neteko vieno iš romantiškiausių elementų.

Nidiškiai po lempos „išleidimo į atsargą“ ne vieną kartą prašė įjungti švytuoklę bent išskirtinėmis progomis, tačiau iš LTSA gaudavo neigiamus atsakymus. Dar kartą merija LTSA išsiuntė raštą prieš keletą savaičių pasirinkdama artėjančią Vasario 16-ąją.

„LTSA oficialiai paprašėme sudaryti galimybę Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga laikinai, bent 2-3 valandoms, įžiebti Nidos švyturyje vis dar tebesančią senąją šviesos sistemą. Tai būtų it vilties, pasitikėjimo ir sėkmingos kloties mūsų valstybei linkintis simbolis, o sykiu nostalgiškus jausmus sukelianti ir jaukų vakarą neringiškiams dovanojanti iniciatyva“, - sakė Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.

Senosios lempos istorija ėmus domėtis „Vakarų ekspresui“ paaiškėjo, kad be paveldosaugininkų žinios buvo išmontuotos tam tikros į Kultūros vertybių registrą įrašytos lempos sistemos dalys, be kurių prietaisas negali tinkamai veikti: tai - dubliuojantis žibintas ir valdymo skydo blokas, taip pat išsukti saugikliai su lempomis.

Paviešinus šias aplinkybes LTSA reakcija buvo žaibiška: jau šios savaitės pradžioje į Nidą atvyko specialistai ir grąžino į savo vietas trūkstamas dalis bei ėmėsi senosios lempos įjungimo darbų.

Navigacijai netrukdys

Pasak LTSA atstovės E. Kučinskaitės, į Nidą praėjusį pirmadienį atvyko kolega iš Hidrografijos skyriaus, jo vedėjas Jurijus Gleikinas su trūkstamomis detalėmis.

„Jam labai padėjo buvęs ilgametis Nidos švyturininkas Anatolijus Aleksandrovas, kuriam mes esame itin dėkingi. Jis švyturį, jo valdymo mechanizmus pažįsta kaip savo kišenę. Buvo sudėtos prieš tai saugoti išvežtos ir sugrąžintos detalės, suradome ir lempas, kurios tinka žibintui. Ten galima sumontuoti 6 lempas, o veikti švytuoklė gali ir su dviem. Vyrai įsuko penkias“, - pasakojo LTSA atstovė.

Kadangi senasis žibintas daugelį metų nebuvo naudojamas, apie 3 val. užtruko pasiruošti, išspręsti mechanines problemas: patikrinti lempų keitiklį, jį išvalyti, sutvarkyti kontaktus, keitiklius, susukti lempas, sureguliuoti žibinto sukimo mechanizmą, tad reikėjo šiek tiek skirti laiko derinimo bei valymo darbams, patikrinti automatikos veikimą ir pan.

Sutvarkius ir paruošus darbui visus senojo žibinto elementus beliko jį įjungti. Tai padarius dar teko sureguliuoti elektronikos veikimą, kad pradėtų judėti žibinto sukimosi mechanizmas ir įsijungtų viena iš lempų.

"Puiki žinia, kad lempa įsižiebė, o žibintas sukosi reikiamu greičiu formuodamas nustatytą navigacinę šviesos charakteristiką. Pasitarsime su Neringos merija, kokiomis valandomis ir kuriam laikui įjungti švytuoklę Vasario 16-osios vakarą, sutemus.

Kai ji veiks, švyturyje budės mūsų specialistai, jis nebus atviras visuomenei.

Po gražios akcijos tam tikros detalės su paveldosaugininkų žinia vėl bus išimtos ir išgabentos saugiai laikyti į LTSA patalpas. Matote, kadangi vasarą švyturys būna atviras lankytojams, žmonės po jį vaikšto, kyla pagrįstų baimių, kad nebūtų patenkama į patį cokolį, kur yra sumontuota pagrindinė lempa. Ten - mūsų brangi įranga, todėl nesinorėtų, kad ji būtų sugadinta", - informavo E. Kučinskaitė.

Specialistai nustatė, kad Vasario 16-ąją kelioms valandoms įjungus švytuoklę jos spindulys laivybai netrukdys, nors tuo metu bus išjungta naujoji automatinė LED lempų sistema.

Norėtų tradicijos

Žinią apie Vasario 16-ąją nors ir kelioms valandoms į Nidą sugrįšiančią senąją švytuoklinę šviesą nidiškiai sutiko užlieti itin nuoširdžios džiaugsmo bangos.

"Kol pats savo akimis neišvydau besisukančios mūsų švyturio lempos, tol dar negaliu patikėti, bet būsiu itin nustebęs gerąja šio žodžio prasme, jei tai įvyks. Mūsų Savivaldybės administracija tiek kartų jau rašė raštus LTSA ir prašė nors simboliškai, prasmingomis progomis įjungti senąjį žibintą, bet viskas atsimušdavo kaip žirniai į sieną.

Tad belieka padėkoti ir Kuršių nerijos patriotams žemyne, ir mūsų vietos bendruomenei, kurie sukėlė tikrą ažiotažą ir, panašu, pasiekė savo. Kuo nuoširdžiausiai kviečiu visus Nidą mylinčius žmonės Valstybės gimtadienį švęsti būtent Nidoje, su pasimėgavimu stebint vėl atgijusį švyturį su ta miela akiai, širdžiai, nostalgiška švytuoklės skleidžiama magija„, - “Vakarų ekspresui" sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Kartu jis paragino ir išlikti savotiškais Nidos švyturio sargais, gynėjais, nes siekiama išsaugoti ir jo komplekso pastatus, kuriuos valstybė nori išparceliuoti.

„Savo ruožtu norėtumėme, kad Vasario 16-osios akcija nebūtų vienkartinė: siūlysiu LTSA vadovybei pasirašyti dvišalę sutartį su pažadu nustatytomis dienomis, svarbių švenčių metu, reikšmingomis progomis pakartoti šį gražų veiksmą“, - teigė jis.

Kaip pavyzdžiai paminėti Laisvės gynėjų diena sausio 13-oji, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena kovo 11-oji, rugpjūčio trečiąjį savaitgalį minima Pasaulinė švyturių diena, pirmojo Nidos švyturio (1874-1945 m.) įžiebimo diena spalio 20-oji, Neringos miesto savivaldybės gimtadienis lapkričio 15-ąją, Žiemos saulėgrįža gruodžio 21-ąją ir kt.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser „Vakarų ekspresui“ prisipažino, jog buvo įsitikinusi, kad reikės sunešioti geležines klumpes, norint įtikinti LTSA įjungti senąjį žibintą.

„Atrodė, kad tai - neįmanoma. Mes buvome patikinti ir įtikėjome, kad ten reikia vos ne naujas konstrukcijas pirkti, montuoti. Jei tikrai Vasario 16-ąją vėl nušvis dangus švytuokline švyturio lempos šviesa, apims didžiulis džiaugmas, esame labai pasiilgę to reginio, tapusio vienu iš Nidos simbolių“, - teigė A. Feser.

Senojo žibinto įjungimo ir testavimo procese pirmadienį dalyvavusi švyturio pastatą prižiūrinčios BĮ Neringos muziejų vadovė dr. Lina Motuzienė taip pat tryško emocijomis.

„Vaizdas buvo fantastiškas. Noriu padėkoti ir Nidos bendruomenei, ir labai daug padėjusiam inžineriui, VILNIUS TECH lektoriui Tomui Jačioniui, žiniasklaidai, nes mums visiems kartu pavyko seną svajonę paversti realybe. Vasario 16-ąją kviečiame atvykti stebėti neeilinio reginio ir kartu atšvęsti valstybės gimtadienį Nidoje.

Ta proga bus apšviesti ir Urbo kalno papėdėje esantys švyturio kompleksui priklausantys pastatai“, - „Vakarų ekspresui“ komentavo ji.

Ilgametė Kuršių nerijos kultūros almanacho „Dorė“ sudarytoja Raimonda Ravaitytė-Meyer pabrėžė, kad Nidos švyturys su savo švytuokle brangus yra kiekvienam asmeniškai.

„Tai ne tik vienas svarbiausių Nidos tapatybės simbolių. Įsižiebus tai švytuoklinei lempai kiekvieną individualiai aplankys tik jam brangūs šilti jausmai, užplūs prisiminimai, nes būtent ta švytuoklė daugeliui ir buvo bene labiausiai atmintin įstrigęs pirmasis įspūdis apie Nidą.

Kažkam primins meilės istorijas, grąžins į praeitį, jaunystę. Na, o kitiems tai bus ir naujas atradimas, nes ne visi regėję švytuoklės efektą“, - su „Vakarų ekspresu“ mintimis dalijosi žurnalistė.