Nidos dailininkų istorija užmarštyje neliks

Vienas iš nedaugelio iki mūsų dienų išlikusių minėtą istorijos tarpsnį atspindinčių objektų - buvęs menininkų mecenato, globėjo Hermanno Blodės viešbutis (dabar - „Nidos banga“) Skruzdynėje, kuriame kelis dešimtmečius veikė simbolinė, prieškario dailininkams skirta ekspozicija.

Tačiau jos šiemet nebeliko, o ekskursijas po Nidą vedę gidai rasdavę užrakintas duris, todėl ėmė būgštauti, kad pasikeitus viešbučio savininkams bus sunaikintas ir vienintelis Nidoje dailininkų kolonijai skirtas turistinis objektas, savotiška memorialinė erdvė.

Vis dėlto „Vakarų ekspresas“ išsiaiškino, kad naujieji „Nidos bangos“ savininkai ne tik neketina atsisakyti dailininkų istorinio šleifo, bet ir žada dar labiau išvystyti šią temą.

Išgąsdino tuštuma

Ant buvusio 1867 m. pastatyto ir pokariu rekonstruoto H. Blodės (jis palaidotas Nidos kapinaitėse) viešbučio fasado išdidžiai kabo medinė lenta su išraižyta informacija, jog šiame pastate 1867-1944 m. lankėsi ir kūrė žymūs dailininkai (daugiausia - vokiečių ekspresionistai), rašytojai, poetai ir muzikai. Šiame viešbutyje buvo apsistojusios ir tokios įžymybės kaip psichoanalizės tėvu vadinamas Sigmundas Freudas, rašytojas Hermannas Sudermannas, vasarą lankydavosi Nobelio premijos laureatas Thomas Mannas ir kt.

„Vakarų ekspresui“ nuo 2010 m. Neringoje leidžiamo kultūros almanacho „Dorė“ sudarytoja ir redaktorė Raimonda Ravaitytė-Meyer pasakojo, jog buvo priblokšta šią vasarą radusi užrakintas duris į H. Blodės viešbučio muziejuką. Jis įrengtas dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje H. Blodės žento, žymaus ekspresionisto ir viešbučio paveldėtojo Ernsto Mollenhauerio dukters Majos Ehlermann Mollenhauer (1925-2012 m.) iniciatyva.

„Ji buvo ir H. Blodės anūkė, todėl labai rūpinosi senelio viešbučio istorija, būtent - jame rezidavusių dailininkų, menininkų istorine atmintimi. Viename iš viešbučio kambarėlių įrengta nedidelė ekspozicija su žymiausių tapytojų reprodukcijomis, žymių svečių nuotraukų kopijomis, labai vertinga svečių knyga, kurioje atsiminimus paliko prieškariu viešbutyje dirbę žmonės, dailininkų giminaičiai.

Tai buvo simbolinė vieta, kurioje galėjai papasakoti apie Nidos dailininkų kolonijos fenomeną, jo reikšmę visai Kuršių nerijai. Tačiau vasarą išvydome, kad lentelė apie muziejuką kabo, o patalpos - užrakintos, jose - tuščia, ekspozicijos - nebelikę. Labai susirūpinome, nes netekome vieno iš lankytinų ir labai svarbią reikšmę turinčių objektų“, - pasakojo ji.

Svarbus ne tik dailininkų atminimas, bet ir paties E. Mollenhauerio indėlis puoselėjant pirmiausia Nidos kultūrinį gyvenimą, išsaugant tradicijas, buriant veiklius žmones.

„Man skauda širdį, kad dailininkų kolonijos istorija Nidoje per mažai aktualizuojama, o dabar dar ir vienintelė istorinė vieta uždaryta. Koks tos ekspozicijos likimas, ar ta erdvė apskritai išliks, ar bus paversta apartamentais, viešbučio dalimi, nežinome“, - teigė žurnalistė.

Paaiškėjo, kad prieš parduodami viešbutį naujiesiems savininkams prieš tai buvusieji visą ekspozicijos medžiagą perdavė BĮ Neringos muziejams. Šios įstaigos vadovė dr. Lina Motuzienė „Vakarų ekspresui“ teigė, jog su naujaisiais savininkais jau vedamos derybos dėl ekspozicijos sugrąžinimo, kelerių metų sutarties pasirašymo.

„Mes norėtumėme, kad tame viešbutyje ekspozicija ir toliau veiktų, nes Kuršių nerijos, Nidos istorija besidomintiems žmonėms dailininkų kolonijos istorinis etapas - vienas svarbiausių. Jis susijęs su visoje Europoje vykusiu dailininkų judėjimu, kurio paveldas iki šiol saugomas, vertinamas, globojamas tarptautinės organizacijos “EuroArt", - teigė ji.

Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis „Vakarų ekspresui“ teigė, jog politikai svarstytų galimybę ateityje net išpirkti keliasdešimties kvadratinių metrų kambarį.

„Ne tik dailininkų reprodukcijas rodyti, bet ir meninius filmus. Žinoma, tai - privati nuosavybė, bet tikimės, kad savininkai ras būdų nenumarinti dailininkų istorinės atminties. Ten gali būti ir kavinukė, bet menininkų kolonijos atspindžiai negali pradingti iš viešbučio, kuris buvo tapęs pagrindine jų susibūrimų vieta, o H. Blodė - tikru dailininkų globėju“, - teigė vicemeras.

Dar daugiau meno

Dienraščio žiniomis, buvusio H. Blodės viešbučio 4 pastatų kompleksas naujiesiems savininkams buvo parduotas šių metų pradžioje ir netrukus sulaukė investicijų atnaujinant, suremontuojant patalpas. Dabar trijuose atsinaujinusiuose pastatuose veikia viešbutis „Nidos banga“ bei dviejuose iš keturių parduodami 11-44 kv. m ploto apartamentai.

Minėto komplekso internetinėje svetainėje akcentuojama būtent istorinė H. Blodės viešbučio atmintis.

„Tai, kas praeityje žadino smalsius protus, “Nidos bangoje„ atgimsta naujai. Tęsiame H. Blodės pradėtą darbą ir tikimės, kad “Nidos banga„ bus tokia vieta, kurioje norėsi užsibūti“, - teigiama reklamoje.

Susisiekus su vienu iš „Nidos bangos“ savininkų Karoliu Aiduliu, šis patikino, jog dailininkų, menininkų istoriniai motyvai ne tik nebus išguiti iš viešbučio, bet ir ieškoma būdų dar labiau atspindėti Nidą garsinusių kūrėjų palikimą.

„Kol kas tiksliai nežinome, kaip konkrečiai bus panaudotas tas kambariukas, kuriame buvo ekspozicija. Veikiausiai ten įrengsime viešbučio priimamąjį, registratūrą. Matote, jau yra pradėti viso komplekso rekonstrukcijos projektavimo darbai, tad kol kas galima kalbėti apie laikinus sprendimus.

Kaip viskas atrodys po 3-4 metų, dar anksti spręsti. Iki to tikrai galėtų į buvusias patalpas grįžti ekspozicija, tos dailininkų reprodukcijos, tad pasistengsime, jog kitą vasaros sezoną erdvė vėl būtų atvira visuomenei, gidams. Gal ir kavos bus galima išgerti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Verslininkas patikino, jog planuojama žymiųjų prieškariu Nidoje kūrusių dailininkų darbų reprodukcijas žmonėms demonstruoti ne tik mažame kambarėlyje, bet ir visame viešbutyje.

„Gal įsigysime ir daugiau darbų kopijų, kurias iškabintumėme koridoriuose, hole, vestibiulyje, kad viešbučio lankytojai dar labiau susipažintų su šio objekto istorija, sužinotų apie čia rezidavusius žymiuosius dailininkus, besisvečiavusius kūrėjus, garsius žmones.

Tad spręsime, kokia apimtimi tą istorinį motyvą demonstruoti. Dar daugiau: norime pritraukti ir šiuolaikinius menininkus. Kitaip tariant, savotiškai tęsti H. Blodės tradiciją“, - idėjomis dalijosi K. Aidulis.

Pavyzdžiui, svarstoma kiekvieną turistinį sezoną keisti įvairių šiuolaikinių dailininkų parodas: paveikslai kabotų ir lankytojų kambariuose.

„Vystome viešbučio koncepciją šia linkme. Kalbame ir apie poezijos vakarų organizavimą, fotomenininkų parodas, svarstome vėl pritraukti įvairius Lietuvos ir užsienio kūrėjus ir suteikti galimybę pasidalinti savo darbo vaisiais būtent šiame viešbutyje. Ir istoriją pagerbti, ir šių laikų menininkams platformą suteikti.

Tikrai suprantame, kokį objektą įsigijome, ir jaučiame atsakomybę, žinome, kokia svarbi Nidai, Kuršių nerijai buvo dailininkų kolonija ir su ja susijusio H. Blodės viešbučio vaidmuo. Jau esame kalbėję ir su keletu meno kuratorių. Svarstome, kad ir lauke skulptūros galėtų būti eksponuojamos. Bet čia - ateities planai“, - teigė verslininkas.