Neringos ambicija - švyturių sostinė

Šios vizijos artėja prie realybės, nes po tikro biurokratinio trilerio visuomenės poreikiams išsaugoti paveldosauginiai Nidos švyturio administraciniai pastatai netrukus bus perduoti valdyti BĮ Neringos muziejams.

„Laukia sudėtingas, bet labai įdomus kelias. Kai Lietuvos nacionalinis dailės muziejus oficialiai perduos švyturio komplekso pastatus valdyti mūsų biudžetinei įstaigai, bus rengiama paraiška muziejinių ir edukacinių erdvių įrengimo finansavimui gauti.

Projektui įgyvendinti gali prireikti per 1 mln. eurų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.

Laukia iššūkiai

Penki pačiame Nidos centre (Taikos g. 10A), aukso vertės žemėje, esantys Nidos švyturio kompleksui priklausantys pastatai net trejetą metų buvo tapę analogų neturinčių biurokratinių batalijų arena.

Į kumštį susivienijusi Neringos bendruomenė, entuziastai, vietos valdžia pasiekė savo: praėjusį rugpjūtį Vyriausybė pagaliau išbraukė minėtus objektus iš privatizuojamojo valstybės turto sąrašo.

Ankstesni, palankūs privatiems investuotojams planai buvo parduoti statinius viešame aukcione per VĮ Turto banką.

Šiuo metu į Kultūros vertybių registrą (KVR) įrašyti Nidos švyturio kompleksui priklausantys administracinis, ūkinis pastatai, arklidė ir du sandėliai patikėjimo teise valdomi Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM).

Su šia įstaiga Neringos savivaldybė bei jai pavaldi BĮ Neringos muziejai pasirašė trišalę sutartį, kuri užtikrina bendradarbiavimą išsaugant bei populiarinant Nidos švyturio pastatų komplekso pastatus.

Kiti žingsniai - tai minėtų objektų perdavimas panaudos pagrindais (10 metų) BĮ Neringos muziejams (tai gali įvykti jau šį mėnesį) ir finansavimo šaltinių siekiant įveiklinti gautą turtą paieška.

Neringos savivaldybė Finansų ministerijos nurodymu dar pernai parengė detalų trejų metų trukmės Nidos švyturio statinių komplekso įveiklinimo investicijų projektą su įvardyta 990 tūkst. eurų suma. Šioje koncepcijoje išvardytos pagrindinės būsimojo naujos turistų traukos oazės veiklos kryptys.

Projektu siekiama unikalaus grožio, vertės ir istorinės reikšmės Urbo kalno kraštovaizdžio aplinkoje įkurti muziejinės veiklos, kūrybos, edukacijos, gebėjimų ugdymo ir tarptautinių mainų centrą, kuriame kurtų ir tarpusavyje bendradarbiautų talentingi Lietuvos bei užsienio menininkai, būtų teikiamos sinergiškos kultūros, meno bei verslumo ugdymo paslaugos, nuolatos organizuojami išskirtiniai kultūros bei meno projektai, susitikimai, diskusijos.

Atvirose dirbtuvėse bei laboratorijose vyktų kūrybinį verslumą skatinantys liaudies meistrų, vizualiųjų menų profesionalių bei kitų sričių menininkų rengiami edukaciniai užsiėmimai su vietos bendruomenėmis bei kurorto lankytojais. Išskirtinumą muziejui suteiktų radijo švyturio tematika, kuri daugumoje muziejų yra pamiršta.

Pasak N. Lendraičio, po objektų perdavimo iškart bus rengiami būtini dokumentai siekiant gauti dalinį projekto finansavimą pritraukiant Europos Sąjungos lėšas, nes reikės paveldosauginius pastatus renovuoti, įrengti juose ekspozicijas, sukurti edukacines erdves ir t. t.

Tiki sėkme

Paklaustas, kaip vertina neringiškių užmojus, LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas tryško optimizmu.

„Jau pats Nidos švyturys yra absoliučiai unikalioje, romantiškiausioje vietoje: tarp dviejų vandenų stūksančio Urbo kalno viršūnėje.

Aš labai džiaugiuosi, kad šio švyturio kompleksui priklausantys pastatai buvo išsaugoti visuomenės poreikiams ir net ne 100, o 1000 procentų tikiu neringiškių sėkme.

Pozityviai nuteikia jų entuziazmas, noras įveiklinti pastatus ir erdves šalia jų bei sukurti naują kultūrinį fenomeną: Šviesos muziejų su švyturių ekspozicija, meno dirbtuvėmis“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Muziejaus vadovas pridūrė, kad Nidos švyturys yra vienintelis visame pajūryje, kuris atviras visuomenei (jį valdo BĮ Neringos muziejai), o pati švyturių ir su jais susijusių inžinerinių, techninių įrenginių tema yra visiškai nauja, įdomi mūsų visuomenei.

„Manau, toks kompleksas galėtų veikti ne tik vasarą. Tamsiuoju metų laiku juk kaip tik trūksta šviesos.

Mūsų įstaiga prisidės prie idėjų realizavimo visomis išgalėmis“, - žadėjo A. Gelūnas.

Idėjų puokštė

Savo ruožtu BĮ Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė „Vakarų ekspresui“ pasakojo, jog svarstomos yra dvi temos: švyturiai ir šviesa, apšvieta.

„Žinoma, pagrindinis dėmesys bus skiriamas mūsų Nidos švyturiui: tiek stovėjusiam prieškariu, tiek dabartiniam.

Tačiau norime neapsiriboti vien juo: svarstome Nidoje pristatyti visus buvusius ir esamus mūsų pajūrio, pamario švyturius galbūt net išsiplečiant į Baltijos jūros pakrančių švyturių temą.

Kaimynai lenkai - puikus itin lankomų švyturių muziejų pavyzdys, todėl naudosimės jų gerąja praktika“, - sakė dr. L. Motuzienė.

Viena iš idėjų: apie 11 arų užimančiame administracinio ir ūkinių pastatų sode po atviru dangumi įrengti sumažintų ir veikiančių švyturių modelių ekspoziciją: nuo pačių pirmųjų, žinomų tik iš ikonografijos, iki statytų XIX a. pab. - XX a. pr. bei po Antrojo pasaulinio karo.

„Kviečiame šviesų dizainerius, ekspozicijų kūrėjus, architektus.

Norime žmonėms galbūt interaktyviomis priemonėmis pristatyti visų mūsų švyturių šviesas paaiškindami, kuo jos skiriasi, kaip veikia krištoliniai lęšiai, koks yra šviesos kelias.

Įdomu turėtų būti sužinoti ir įvairius švyturių veikimo techninius niuansus: kas tos acetileno dujos, kurias naudojo prieš šimtmetį, kodėl žibalo statinės turi dvigubas sieneles ir t. t.“, - vardijo ji.

Nidoje saugomos net trys autentiškos 1879 m. gamintos žibalo statinės, viena kurių stovi ant Urbo kalno, kuro rūsyje.

Istoriškai yra žinoma, kad Nidos švyturys atliko ne tik navigacinę funkciją: jame veikė telegrafas, kuriuo švyturio prižiūrėtojas gaudavo pranešimus apie artėjančias audras. Tad kilo idėja patraukliai lankytojus supažindinti ir su šia tema.

„Gavome pasiūlymą išsiaiškinti, ar būtų įmanoma Urbo kalno apačioje esančiame administraciniame pastate-muziejinėje erdvėje senoviniu būdu, naudojant Morzės abėcėlę, lankytojams padiktuoti linkėjimus artimiesiems ir šią žinutę telegrafuoti į kopos viršūnėje esantį švyturį, kur ji virstų telegrama.

Pranešimo autorius galėtų spausdinimo mašinėle parašytą telegramą priklijuoti prie įsigyto atviruko ir išsiųsti mylimiems žmonėms. Įdomi idėja“, - svarstė L. Motuzienė.

Šviesa, švietimas, apšvieta - dar viena tema: norima įrengti žibintų ekspoziciją, galbūt - alėją, šviesti žmones pasakojant istorijas, o terminas „apšvieta“ sietinas su XIX a. didžiaisiais išradimais.

"Kitaip tariant, lankytojai ateitų ne tik švyturių pasižiūrėti, istorijų apie juos išgirsti: mes stengiamės erdves išnaudoti kuo įvairiau į jų įveiklinimą žiūrėdami net filosofiškai.

Kol bus rengiami techniniai dokumentai, ieškoma finansavimo, Neringos muziejams numatytų perduoti pastatų ansamblis nebus apleistas: Neringa, kaip ir Klaipėda, 2024-uosius paskelbė Švyturių metais, tad švyturio komplekse vyks su jais susiję renginiai. Tiesa, pavasarį visus norinčiuosius pakviesime į administracinio pastato sodelio aplinkos tvarkymo talką", - informavo N. Lendraitis.

Nidos švyturys ant Urbo kalno pastatytas 1874 m. ir susprogdintas besitraukiančių vokiečių 1944 m. pabaigoje. Iš XIX a. autentiškos liko tik arklidės, į kopą vedantys tašytų akmenų laiptai ir privatizuotas švyturio prižiūrėtojo namas. Dabartinis švyturys ir pagalbiniai pastatai statyti 1951-1953 m. Valstybės saugomi yra visi komplekso statiniai su inžineriniais įrenginiais.