Naujojoje Klaipėdos galerijoje - Svajūno Armono tapybos paroda

Svajūnas Armonas savo kūryboje remiasi gamtos įspūdžiais, natūros studijomis ir kartu laisvai improvizuoja istorijos, pasaulinės dailės palikimo, mitologijos temomis. Jo paveiksluose svarbus naratyvas, siužetas, tačiau pirmiausia tapytojui aktualios specifinės tapybos kalbos problemos – spalvos kultūra, kompozicijos meistrystė, elegantiškas piešinys.

S. Armonas kūrybingai pratęsia lietuviško ekspresionizmo tradiciją, kurios ištakos – prancūzų Ecole de Paris tapybos mokykla. Galbūt todėl jo tapyba turi daug gerbėjų ne tik Lietuvoje, bet yra mėgstama ir suprantama Europos dailės žinovams.

Moters temos dominavimas S. Armono kūryboje pasireiškia tiesiogiai ir netiesiogiai, daro įtaką jo darbų emociniam fonui, skatina vaizduotę naujų įvaizdžių kūrimui, temų interpretacijai. Beveik visos jo sukurtos mitinės būtybės yra moteriškos kilmės, akivaizdu, kad Veneros tema turėjo įtakos mitologinio ciklo atsiradimui. „Mitinės epochos nostalgiją aš derinu su nūdienos pasaulėjauta, nevengiu provokuojančių siužetų, aštrių personažų charakteristikų. Pasitelkdamas ironiją, aš sukūriau šiuolaikišką laumės – kerėtojos paveikslą, nestokojantį ekstravagancijos, dviprasmybių, tačiau išlaikiusį fatališkos prigimties paslaptingumą, gebėjimą užgauti tylias jausmų stygas“, – atviravo S. Armonas, pasakodamas apie tą nematomą ribą, skiriančią menininko gyvenimą nuo jo kūrybos. Jam įdomūs žmonių santykiai, vidinis jų pasaulis. Tapytojas vis grįžta prie dailių moterų, elegantiškų gulbių, lengvo žingsnio panterų, meilių kačių, puošniųjų povų. Savo unikalia menine raiška Svajūnas perteikia asmeninį požiūrį į moters vidinį pasaulį bei jo virsmą.

Svajūnas Armonas gimė 1951 m. Lazduonėnuose, Šilutės rajone. 1972–1978 m. mokėsi Vilniaus valstybiniame dailės institute. 1977–1991 m. dirbo Vilniaus miesto savivaldybės kultūros skyriaus dailininku. 1978 m. – parodinės veiklos pradžia. Nuo 1986 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkų grupės „Individualistai“ vienas iš įkūrėjų. Tapytojas aktyviai dalyvauja Lietuvos ir užsienio šalių dailės gyvenime kaip tapytojas, organizuoja plenerus, simpoziumus. Dailininko kūryba buvo eksponuota muziejuose ir galerijose Pekine, Atėnuose, Tokijuje, Paryžiuje, Berlyne, Ankaroje, Maskvoje, Peterburge, Kijeve. Jo kūriniai saugomi Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Žemaičių dailės muziejuje Plungėje, eksponuojami visuomeniniuose interjeruose, bankuose, viešbučiuose, įvairiose įstaigose, privačių kolekcininkų rinkiniuose Lietuvoje ir pasaulyje. Yra surengęs apie 30 asmeninių parodų, dalyvauja grupinėse parodose.

Paroda veiks iki liepos 1 d.