Miškogalių kaimo Pažėros ir Klumbiai

Klaipėdos krašto šeimų likimai: žmonės ir daiktai

Magdalenos įžegnojimas

Evangelikų liuteronų šeimose buvo laikomasi nuostatos, kad vaikystė baigiasi tada, kai jaunuoliai sulaukia 14-os metų ir yra įžegnojami (konfirmuojami). Magdalenos įžegnojimas įvyko metais anksčiau - sulaukus trylikos, nes 1954-aisiais ji turėjo pabaigti septynias klases ir laikyti egzaminus.

Konfirmantus mokė ponia Grigolaitienė iš Saugų. Į pamokas Magdalenai tekdavo eiti apie septynis kilometrus. Mokslai truko vienerius metus.

Šeštadienį konfirmantams reikėjo ateiti padėti sutvarkyti bažnyčią. Vaikai pynė girliandas iš ąžuolų ir berželių, o po to su kunigu Martynu Klumbiu, atvykusiu iš Šilutės, įsiamžino bendroje nuotraukoje. Mergaitės ta proga buvo pasipuošusios juodomis suknelėmis, prisisegusios po mirtų šakelę prie krūtinės. Berniukai vilkėjo tamsius kostiumus.

Magdalena su apmaudu prisimena, kad mokytoja, bijodama prarasti savo darbą, tą dieną neišleido jos iš pamokų. Dėl to ji atvyko pavėlavusi ir nesuspėjo apsivilkti tėvų pasiūtos naujos suknelės. M. Piklaps pasakoja: „Aš pavėlavusi atbėgau ir mes pozavome fotografui. Visi gražiai pasipuošę, tik aš - su balta bliuze ir tamsiu sijonu. Visam gyvenimui tas skausmas liko...“

Magdalena išsaugojo savo konfirmacijos pažymėjimą su įrašu „Atsiminimui įžegnojimo dienos“, kuris išduotas 1953 metų rugpjūčio 23 dieną, pasirašytas kunigo Martyno Klumbio. Dokumentas ne atspausdintas, o parašytas ir nupieštas ranka.

Kristupas Pažėra pėstininkų gvardiečių 4-o pulko kareivis. 1896- 1898 metais tarnavo kaizerio kariuomenėje Berlyne.

Opa Kristupas Pažėra

M. Piklaps prisimena iš lūpų į lūpas papasakotą istoriją apie pirmąjį Pažėrą, kuris įsikūrė Miškogalių kaime.

Po baudžiavos panaikinimo Magdalenos proprosenelis Pažėra tapo laisvu ūkininku ir įsigijo žemės sklypą netoli Petrelių, drėgnoje ir durpingoje pamiškėje. Jis apsigyveno ten, kur buvo miško galas. Kai šalia įsikūrė ir daugiau žmonių, kaimas gavo Miškogalių pavadinimą.

Senelis K. Pažėra gimė 1874 metų kovo 2 dieną. 1896-1898 m. tarnavo kaizerio kariuomenėje Berlyne, buvo pėstininkų gvardiečių 4-o pulko kareivis. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo kaizerinės Vokietijos kariuomenėje. Kovojo pėstininkų gretose prie Vištyčio. Susituokė su Madlyne Žiogaite (vok. Madline Szogs) iš Lenkų kaimo, kuri tapo gaspadine Pažėriene (vok. Paszehr, 1878-1938).

K. Pažėra Dievo žodžio sakytoju išrinktas 1921 metais. Pamaldas laikydavo lietuviškai ir vokiškai. Pasak M. Piklaps, į Klaipėdos kraštą įžengus hitlerininkams, už tai, kad vadovavo surinkimams ir pamokslavo lietuviškai, jos senelis atsidūrė gestapininkų žinioje. Buvo suimtas, tardytas, laikytas Klaipėdos kalėjime.

Ūkininkaitės, lankiusios namų ruošos kursus Šilutėje. Mėta Pažėraitė stovi antra iš kairės, 1929.

Nors naciai uždraudė lietuviškas pamaldas, 1939 metų kovo 25 dieną Pažėrų ir Klumbių namuose vyko surinkimas. K. Pažėrą už tai areštavo ir laikė Klaipėdos kalėjimo rūsyje. Dabar šiame pastate Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija. Anksčiau ten buvo įsikūręs Klaipėdos policijos komisariatas ir gestapas. Tuomet gestapininkų nemalonės sulaukusiam K. Pažėrai padėjo buvęs kaimynas Augustas Baldžius iš Petrelių, kuris vadovavo Direktorijai (1935.11.27-1939.01.20).

M. Piklaps pasakoja: „Mano senelis kalbėjo lietuviškai. Jis buvo uždarytas gestapininkų, kadangi buvo Dievo žodžio sakytojas ir surinkimus laikė lietuviškai. Neaišku, kuo būtų viskas baigęsi. Kitus sušaudė, o jam padėjo Baldžius, kuris buvo Direktorijos viršininkas. Mama nuėjo pas jį kaip pas kaimyną ir sako: “Gal gali išgelbėti?„ Ir jis padėjo, senelį paleido. O kiti trys žmonės, kuriuos taip pat už lietuvybę buvo išvežę, dingo be žinios.“

Yra žinoma, kad kiti Dievo žodžio sakytojai Jurgis Kestenius, Peldžius, Vilius Tumosa buvo kalinti koncentracijos stovyklose. Vilius Kairys, Jonas Kopūstas, Mikas Lenartas jose žuvo.

Dievo žodžio sakytojo opos Kristupo Pažėros laidotuvės. Eisena su kunigu Jurgiu Sprogiu lydi į Miškogalių kapines, 1956 m. gegužės 31 d.

Vienturtė Pažėrų dukra Mėta

Mėta Pažėraitė (vok. Meta Paszehr) gimė 1910 metų kovo 24 dieną Miškogaliuose (vok. Mischkogallen). Ji buvo vienintelis likęs gyvas vaikas Madlynės ir Kristupo Pažėrų šeimoje. Trys jos sesutės - Anna, Madlynė, Marta ir keturi broliukai (vardai liko nežinomi) mirė nuo kokliušo. Kūdikiai gimdavo ir netrukus mirdavo.

Motina Madlynė buvo giliai tikinti evangelikė liuteronė, Dievo žodžio sakytojo žmona, tačiau tuomet ji atsidūrė pusiaukelėje tarp pagoniško ir krikščioniško tikėjimo - nešė savo sergančius mažylius „apskaityti“ užkalbėtojai. Deja, toks gydymas nė vienai atžalai nepadėjo pasveikti. Sūneliai palaidoti Petrelių, o dukrelės - Miškogalių kaimo kapinėse.

Konfirmantai su kunigu Martynu Klumbiu prie Saugų evangelikų bažnyčios. Magdalena Klumbytė sėdi pirma iš kairės, 1953 m.

Vienturtė Pažėrų dukra Mėta įžegnota 1924 metais Saugų evangelikų liuteronų bažnyčioje. Išliko konfirmacijos proga gauta giesmių ir maldų knyga „Pagérintos giesmjû knygos <...>“ su pirmame viršelyje aukso spalvos raidėmis įspaustu įrašu „Paliecawok Ponui Diewui savo kelius“ ir nuosavybės ženklu - superekslibrisu „Meta Paszehr“. Galiniame viršelyje įspausta Metos Paszehr konfirmacijos data „1924“. Šią knygą Mėta laikė šalia savęs iki paskutinio atodūsio.

Tuo pat metu Meta Paszehr baigė ir mokyklą. Jai einant į paskutinę klasę, atvyko naujas mokytojas, kuris turėjo išmokyti klaipėdiškius sunormintos lietuvių kalbos. Tačiau dukra pasakė tėvui, kad ji nieko nesupranta, ką mokytojas kalba, ir todėl į mokyklą neis. K. Pažėra nuėjo pas mokytoją ir su juo pakalbėjo. Nuo pamokų dukra buvo atleista. Rašyti lotyniškais rašmenimis Mėta taip ir neišmoko. Kalbėjo vokiškai ir klaipėdiškių tarme. Turėjo nemažai religinių knygų, išspausdintų ne tik vokiškai, bet ir lietuviškai gotišku šriftu.

Magdalenos Klumbytės konfirmacijos pažymėjimas.

Ūkininkaitė Mėta lavinosi namų ruošos mokykloje Šilutėje. M. Piklaps papasakojo linksmą istoriją apie mamos studijas: „Kartą dėstytoja, atvykusi iš Vokietijos, studentes išsiuntė į senąjį turgų ir liepė apžiūrėti vištas. Jos nuėjo, tačiau nieko naujo nepamatė. Vištos buvo kaip vištos: viena marga, kita rusva, kita su kuodu... Dėstytoja paklausė: “O kokie buvo tų vištų pentinai? Kaip atrodė jų ausys? Jos to nepamatė, nes kreipė dėmesį tik į spalvą. Merginoms vėl teko eiti į turgų įdėmiau apžiūrėti vištas.Sugrįžusios jos turėjo iš naujo papasakoti ką mačiusios."

Jaunos 16-18 metų ūkininkaitės mokėsi ne tik namų ruošos, bet ir gaminti valgyti, kepti pyragus, siūti, siuvinėti bei austi. Magdalena prisimena: „Ką mama išmoko namų ruošos mokykloje, ypač pravertė vėliau, po karo, kai namuose nieko nebebuvo likę - nei patalynės, nei drabužių. Tada mamulytė sėdėjo staklėse ir audė...“

Meta Paszehr, 1919.

Kai Magdalena pati buvo studentė, ji neapsieidavusi be mamos kepinių. Studijų draugės vėliau dažnai prisimindavo, kokie gardūs buvo jos atsivežti mamos pyragai...

M. Pažėraitė už Jurgio Klumbio (vok. Georg Klumbies) ištekėjo 1936 metų birželio 5 dieną. Sutuokė jaunikio brolis kunigas Michael Klumbies, atvykęs iš Berlyno. Išliko jo dovana jauniesiems - „Brangi knygelė, kuri paaiškina Bibliją“ (išleista 1936 metais Berlyne) su įrašu vokiečių kalba: „Vestuvių dienos prisiminimui ir kasdieniam naudojimui nuo brolio Michael ir brolienės Elzės.“

Meta Paszehr, 1934.

Mėta buvo vienturtė ūkininko duktė, todėl jai neteko išvėdlauti - nutekėti į vyro namus. Nuvėdlavo vyras. Į Pažėrų ūkį atėjo jaunikis Jurgis Klumbys, tikintis evangelikas liuteronas. Jaunystėje jis buvo išvykęs užsidirbti pinigų į Ameriką ir ten gyveno 10 metų. Kai grįžo, žmonės jį vadino Džordžu.

M. Piklaps išsaugojo maldaknygę Jono Arnto „Rojaus Darʒelis“, kuri išspausdinta Priekulėje 1911 metais, o įrišta Otto Sekunna knygrišykloje Šilutėje (Heydekrug) tėvų vestuvių proga. Knygos galiniame viršelyje aukso spalvos raidėmis įspausti jaunųjų asmenvardžiai ir vestuvių data: „Meta u. Georg Klumbies 5. 6. 1936“.

Dr. Martyno Liuterio Mažasis katekizmas, išspausdintas vokiečių kalba gotišku šriftu (Königsberg, 1918). Įrašas tituliniame puslapyje „Meta Paszehr. Mischkogallen”.

Pasak Magdalenos, Klaipėdos krašte vestuvių proga jauniesiems buvo dovanojamos religinės knygos. Iš įrašo tituliniame puslapyje galima spręsti, kad ši knyga - Jakob ir Gretes Redweiks dovana. Atsiminimui įrašytos eilutės iš Dovydo psalmių: „Tu iszklausai malda todel ateit tawespi Zmones. Ps. 65. 3. Ant atsemenimo Jakob er Grete Redweiks.“

„Išlaikėme ir seną siuvinėtą paveikslą, kurį mamai vestuvių proga padovanojo draugė Keraitikė iš Lankupių“, - pasakoja Magdalena. Įrėmintas dailus rankdarbis kabėjo tėvų namuose, šalia vestuvinės nuotraukos. Paveiksle kryželiu išsiuvinėtas Viešpaties Jėzaus maldos ketvirtasis prašymas vokiečių kalba: „Mūsų kasdienės duonos duok mums šiandien.“

Meta Paszehr ir Georg Klumbies vestuvių dieną, 1936 m. birželio 5 d.

Bus daugiau.

Asmeninio albumo nuotr.