Mėmelio virsmo į Klaipėdą ženklai - atvirukų kolekcijoje

Šioje parodoje bus eksponuojama 50 senovinių atvirukų ir nuotraukų iš bibliotekininko Artūro Kušnarenko asmeninės kolekcijos. Žvelgdami į juos galime susipažinti su tokiais objektais, kurių šiais laikais mūsų mieste neįmanoma pamatyti, nes vaizdas visiškai pasikeitęs vaizdas arba to objekto jau nebėra.

A. Kušnarenko kolekcionuoti atvirukus pradėjo 2019 m. „Tuomet dar studijavau Kaune. Senoviniais atvirukais sudomino Liudo Mažylio paroda iš atvirukų kolekcijos. Kadangi esu klaipėdietis, tad ėmiau rinkti senuosius savo gimtojo miesto vaizdus.

Perku juos daugiausia užsienyje, nes Lietuvoje labai brangu. Daugumą jų parsisiunčiau iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, bet yra iš tolimesnių šalių - Serbijos, Čilės. Vidutinė senojo Mėmelio atviruko kaina apie 20-30 Eur. Per mėnesį leidžiu sau įsigyti vieną kitą, taip per keletą metų jau sukaupiau pusšimtį atvirukų“, - pasakojo kolekcininkas.

Pasak A. Kušnarenko, seniausias jo kolekcijos atvirukas datuotas 1913-aisiais metais, o daugiausia parodoje - tarpukario laikotarpio miesto vaizdų. „Senieji miesto atvirukai kelia nostalgiją, nes daugumos tuo metu fotografuotų svarbių miesto statinių jau nėra.

Neliko Baltojo švyturio, Biržos pastato, Jono bažnyčios, atvirukuose dažnai būdavo vaizduojamas “Borusijos„ paminklas. Jo taip pat nėra“, - pasakojo parodos autorius.

„Šiemet minint Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, svarbu pažymėti, kad būtent 1923 m. buvo pakeistas mūsų miesto pašto antspaudas. Anksčiau buvo Mėmelio, o 1923 m. tapo Klaipėdos“, - pažymėjo A. Kušnarenko.

Dauguma senųjų atvirukų, pasak pašnekovo, užrašyti vokiečių arba prancūzų kalbomis. „Atvirukus iš Mėmelio-Klaipėdos dažnai siųsdavo savo artimiesiems kariai. Neiššifravau dar visų užrašų, bet pavyko vieną įskaityti ir išversti.

Jame prancūzų karys po Pirmojo pasaulinio karo savo mylimajai rašo, kad “iš miesto jau pasitraukė bolševikai ir tapo ramiau", - pasakojo A. Kušnarenko