„Meilės eliksyro“ kamerinę versiją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ruošia italas Carmelo Giuseppe Longo

XVII a. pradžioje Italijoje gimęs operos žanras iki šiol karaliauja italų klasikinės muzikos bei pasaulio operos teatrų repertuare. Gaetano Donizetti dviejų veiksmų operos kamerinė versija publikai bus pristatyta gruodžio 2-3 dienomis.  

Pianistas Carmelo Giuseppe Longo, daugiau nei du dešimtmečius bendradarbiauja su Mesinos ir Taorminos teatrais (Italija) ir tokiomis scenos žvaigždėmis kaip R. Bruson, J. Carreras, A. Bocelli, R. Blake bei daugeliu kitų.  

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre žavusis italas dirba jau aštuonerius metus bei planuoja čia likti kuo ilgiau. Nuostabia architektūra ir gamta garsėjantį gimtą Sicilijos miestą Mesiną pianistas, klavesinininkas ir vokalo pedagogas Carmelo Giuseppe Longo iškeitė į Klaipėdą.

Menininkas teigia, jog tai buvo pats geriausias jo sprendimas, padovanojęs nuostabią šeimą su lietuvaite Monika Andriekute, įdomų kūrybinį darbą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ir daugybę galimybių. 

„Meilės eliksyro“ kamerinę versiją Klaipėdos muzikiniame teatre sukūrė jaunosios kartos operos režisierė Karina Novikova. Režisierė, kuriai labai svarbus ir vizualusis jos statomų veikalų dėmuo, pati ėmėsi kurti ryškiaspalves spektaklio dekoracijas.

Jai talkino kostiumų dizainerė Augustė Zukaitė, grimo dailininkė Aira Braždienė ir choreografė Daria Verovka. C. G. Longo teko užduotis parengti glaustesnį operos „Meilės eliksyras“ medžiagos variantą sumažintam orkestrui ir merginų bei kareivių ansambliui vietoje mišraus choro. „Meilės eliksyre“ dainuos daug jaunų teatro solistų, kurie bandys publiką sužavėti jaunystės energija bei noru kurti.

Gruodžio 2 dieną I-oje premjeroje dainuos: Adina – Gabrielė Jevsejevaitė (sopranas), Daria Verovka (aktorė), Nemorinas – Giedrius Gečys, Belkorė – Farshadas Abbasabadi, Dulkamara – Šarūnas Šapalas, Džaneta – Judita Butkytė-Komovienė, gruodžio 3 dieną II-oje premjeroje: Adina – Gabrielė Jevsejevaitė (sopranas), Daria Verovka (aktorė), Nemorinas – Tadas Jakas, Belkorė – Martynas Stankevičius, Dulkamara – Evertas Soosteris, Džaneta – Emilia Janina Kozłowska.  

Merginų chore dainuos Oksana Auškalnytė-Mockuvienė, Loreta Bizauskė, Lina Čarienė, Lina Lukauskienė, Dina Mataitienė, Saulė Narvydienė, Ernesta Stankutė, Vitalija Trinkė, kareiviais taps baleto artistai Romanas Budko ir Brayan Steven Valencia Sarmiento, solistas Šarūnas Juškevičius, aktoriai Mantas Meškauskas, Germanas Urbonavičius ir Gytis Šimelionis, Klaipėdos vaikų operos studijos dainininkai Raidas Mikovičius, Jonas Tomkevičius ir Vytautas Valys (jaunesnysis). 

„Su kiekviena repeticija sekėsi vis geriau ir aš tikiuosi, kad rezultatas bus puikus, vertas didžiausių bravissimo! Priminsiu, kad tai XIX a. italų operų kompozitorių Gaetano Donizetti (1797–1848) išgarsinusi komiška opera „Meilės eliksyras“ parašyta 1832 m., bus atliekama italų kalba.

Svarbiausias įrankis norint atskleisti šią nuostabią operą – kalba, kuri pati savaime spalvinga ir išraiškinga. Italų kalba – lyg nuostabi besiskleidžianti gėlė.

Publikai sudėtingiau suprasti operos siužetą, kai nesupranti kalbos, bet kviečiu gėrėtis jos grožiu. G.Donizetti parašyta opera nuostabiai skamba, bet solistams kelia iššūkių, tad reikia gerai padirbėti siekiant pačio geriausio rezultato“,- sako C. G. Longo, jau sunkiai prisimenantis kelintą kartą stato šią operą, nes „Meilės eliksyrą“ jam teko ne kartą statyti gimtojoje Italijoje. 

Anot C. G. Longo, iki atvykdamas į Lietuvą jis devyniolika metų dirbo Mesinos ir Taorminos miestų operos teatruose (Sicilija). Tai buvo aukšto lygio operos teatrai, juose teko sukurti daug įdomių, įsimintinų darbų. „Pirma opera prie kurios sukūrimo dar būdamas dvidešimtmetis turėjau garbės prisidėti ir buvo „Meilės eliksyras“, tad man šis kūrinys labai brangus, mylimas ir reikšmingas.

Man opera buffa mylimiausias žanras, nes būtent čia gali rasti gražiausią muziką ir pačio tikriausio gyvenimo atitikmenis. Juk turtingi senukai, kaip „Meilės eliksyre“ dažnai įsimyli jaunas gražuoles.

Viskas kaip tikrame gyvenime! Tad šioje operoje randu daug tiesos, ryškių charakterių, gausu momentų, kai galima smagiai kvatoti, tačiau yra ir graudžių scenų, kai norisi herojų paguosti, šluostyti ašaras. „Meilės eliksyras“ – tai meilė, nuoširdūs jausmai ir nemirtingos mūsų gyvenimo scenos. Visiems tai įdomu.

Ne veltui ši opera viena iš dažniausiai statomų pasaulyje“,- akcentuoja C. G. Longo, kviečiantis pasimėgauti kamerine šios operos versija. 

Greičiausiai stebitės, kad italui C. G. Longo patinka gyventi Klaipėdoje, nes daugeliui lietuvaičių norisi išvykti į užsienį ar net pagyventi Italijoje. „Italija – nuostabi šalis: aukšta kultūra, skanus maistas, įspūdinga ir įvairi gamta, tačiau gyventi joje nėra paprasta. Patikėkite. Čia, Klaipėdoje, jūs turite daugybę galimybių ką veikti, čia nėra sudėtinga rasti darbą. Jaučiau norą išvykti iš Italijos ir pats ieškojau vietos, kur kitur galėčiau gyventi bei dirbti.

Išsiunčiau savo gyvenimo aprašymus daugeliui teatrų skirtingose šalyse. Prieš atvykdamas į Klaipėdą, trumpam buvau išvažiavęs į Beirutą, tačiau ten man nepatiko, nesijaučiau saugus. Tada pasisiūliau dirbti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, nes mano žmona kilusi iš Skuodo. Gavęs kvietimą atvykau čia ir man labai patiko.

Klaipėdoje – aukštas pragyvenimo lygis, o Muzikinis teatras - labai veiklus ir suteikia savo darbuotojams daug kūrybinių galimybių. Esu laimingas čia“,- pasakoja jau aštuonerius metus Klaipėdoje gyvenantis pašnekovas. 

Pirmuoju C. G. Longo projektu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre tapo itališkos muzikos koncertas. „Po to parengėme dar vieną itališkos muzikos koncertą jau su mano kolega ir bičiuliu iš Prancūzijos, Nicos operos teatro (Prancūzija) dirigentu Fredericu Deloche. Įdomus buvo darbas ir su solistais kuriant itališkos Džovanio Batistos Pergolesio (Giovanni Battista Pergolesi) operos „Livjeta ir Trakolas“ pastatymą lietuvių kalba.

Po šios premjeros 2016-aisiais tapau nuolatiniu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro koncertmeisteriu ir dalyvauju įvairiuose teatro pastatymuose: „Makaronų operoje“, „Šounuolyne“, „Boni ir Klaidas“, „Bohemoje“, „Pajacuose“, „Prūsuose“, „Čikagoje“, „Pulko duktė“ ir kt. Šis darbas man labai įdomus savo įvairove, nes anksčiau teko groti tik itališką muziką. Klaipėdoje man prasidėjo naujas gyvenimas“,- tikina talentingasis italas. 

Visgi aplankyti savą kraštą norisi kiekvienam, tad C. G. Longo, kai tik gali skrenda į Italiją, kur praleidžia po keletą dienų mokydamas studentus lyrinio dainavimo Kalabrijos muzikos konservatorijoje, aktyviai su jais dirba nuotoliu.