Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybai vadovaujanti Vilma Griškevičienė praėjusių metų lapkričio mėnesį „Vakarų ekspresui“ sakė, kad Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečiui tikimasi turėti patvirtintą herbą.
Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos ir regiono savivaldybių iniciatyva Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko dvi regiono heraldinių ženklų istorines studijas, kurių pagrindu nutarta regiono heraldikos pagrindiniu simboliu pasirinkti briedžio simbolį, plačiai naudotą įvairiais regiono istoriniais laikotarpiais.
Paveikslėlis iš Klaipėdos universiteto mokslininkų prof. dr. Vyganto Vareikio ir doc. dr. Silvos Pocytės studijos „Dėl etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldinio simbolio“. Jame - 1935 metais Klaipėdos krašto mokytojų draugijos iniciatyva išleisto vadovėlio krašto lietuviškoms mokykloms viršelis.
Tačiau tokiam simboliui nepritarė Lietuvos heraldikos komisija, argumentuodama tuo, kad Antrojo pasaulinio karo metais šio gyvūno atvaizdą naudojo ir viena iš nacistinės Vokietijos karinių divizijų.
„Mums tai yra svarbu, bet esame tarsi užribyje“, - apie keletą metų „marinuojamą“ projektą tąsyk sakė V. Griškevičienė.
Praėjusią savaitę herbo kūrimo reikalai aptarti prezidentūroje - sureaguota į Etninės kultūros globos tarybos bei Mažosios Lietuvos regioninės tarybos kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl užsitęsusio regiono herbo kūrimo proceso.
Kreipimesi prašyta paremti Mažosios Lietuvos bendruomenės nuomonę diskusijoje su Lietuvos heraldikos komisija, kuri atmeta krašto bendruomenės pasirinktą herbo simboliką.
Susitikime V. Griškevičienė atkreipė dėmesį, kad siūlydami pasirinktą briedžio simbolį Mažosios Lietuvos bendruomenės atstovai į Lietuvos heraldikos komisiją ir kitas aukščiausias institucijas kreipėsi oficialiais raštais net 8 kartus.
Per 8 diskusijų metus Mažosios Lietuvos bendruomenės iniciatyva atliktos dvi krašto heraldikai skirtos mokslo studijos. Klausimas keltas keturiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose.
V. Griškevičienės teigimu, bendruomenės nuomonė nepasikeitė - ir toliau pasisakoma už briedžio simbolį Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbe.
Doc. dr. Silva Pocytė atkreipė dėmesį, kad šiai pozicijai pritaria visų krašto savivaldybių valdžios atstovai, didelė dalis kultūrinių organizacijų. Ieškota simbolio, kuris atspindėtų ne visą istorinę Mažąją Lietuvą, o tik šiandieninėje Lietuvoje esantį etnografinį Mažosios Lietuvos regioną. Simbolis pasirinktas apsvarsčius įvairius variantus.
Etninės kultūros globos taryba pranešime teigė, kad pasitarimas parodė, jog Heraldikos komisijos atstovai nėra kategoriškai nusistatę prieš briedžio simbolį etnografinio Mažosios Lietuvos regiono herbe.
Kitiems herbo simboliams (skydo laikytojams, šūkiui) komisija visiškai neprieštarauja, taip pat pritariama nuo seno naudojamai Mažosios Lietuvos vėliavai.
Diskusiją planuojama pratęsti šią savaitę.
Atkreiptas dėmesys, kad dalyvavę prezidentūros atstovai išreiškė viltį, kad 2023 metais Mažoji Lietuva turės galutinai suderintą ir patvirtintą heraldiką.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą