Mados ir meno profesorė Jules Dagonet: skaitmeninė mada – tai rytojaus įgūdžių planavimas

Kaip teigia J. Dagonet, kai Jungtinės Karalystės Kūrybinių menų universitetas (UCA) 2021 m. akreditavo Skaitmeninės mados magistro studijų programą, ją dienraštis „The Guardian" pavadino „pirmuoju virtualaus kutiūro magistro laipsniu pasaulyje". Kodėl tai yra svarbu ir ką tai žada mados pasauliui? Į šiuos ir kitus klausimus profesorė sutiko atsakyti po virtualių paskaitų ciklo.

Kokios priežastys nulėmė skaitmeninės mados proveržį paskutiniaisiais metais?

Neabejotinai, proveržį paskatino pandemija. Kai buvo galimybė rinktis, mados industrijos profesionalai laikėsi tradicinio mados kūrimo ir gamybos modelio, o prasidėjus pandemijai, skaitmeninė mada įgavo racionalų veiklos tęstinumo užtikrinimo pagrindą ir užsidarius durims suteikė galimybę lipti per langą (juokiasi, aut. past).

Šiandien nėra apibrėžta, kokį reiškinį apima terminas „skaitmeninė mada", tačiau mano požiūriu, tai yra trijų dedamųjų visuma. 

Kokios yra skaitmeninės mados dedamosios?

Pirma, skaitmeninė mada atrado neišsemiamą savo galimybių aruodą žaidimų industrijoje. 2020 metais žaidimų industrija pasaulyje sudarė 160 mlrd. JAV dolerių, o metinis augimas buvo 12 proc., vien „skinų" apimtys siekė 40 mlrd. JAV dolerių ir tik 2 proc. jų buvo aprengti prekinių ženklų drabužiais. Taigi, žaidimų industrija kol kas yra begalinė rinka skaitmeninės mados kūrėjams.

Antra, skaitmeninė mada glaudžiai susijusi su e-komercijos plėtra. E-komercijos apimtys per 2020 m. paaugo 20 proc. ir neabejotinai šis skaičius tik didės. Mados kūrėjai neišvengiamai turi perorientuoti savo pardavimo kanalus iš dvimačių į trimačius modelius, todėl šioje srityje vėl laukia didžiulė ateitis – nuo vartotojo sąsajos iki naujų skaitmeninio marketingo kanalų.

Mados prekių pardavėjams kaip niekad tampa aktualios kūno apimčių matavimo programėlės, veikiančios algoritmo pagrindu ir nustatančios individualius pirkėjo dydžius. Taip pavyksta sumažinti iki 20 proc. grąžinamų prekių ir daro vartotojus laimingesniais, mažiau teršiama aplinka, mažiau betikslio darbo.

Trečia, kaip jau dėmesį atkreipė mados tendencijų prognozuotojai ir gamybos apimčių planuotojai, mados gamybos procesas pereina iš masto planavimo į gamybą pagal poreikį (angl. fashion on-demand), kai gamyba prasideda po užsakymo (angl. made to order fashion). Čia stebima efektyvii kapitalizacija, o fizinių atliekų kiekis mažėja net 90 proc. 

Sakoma, kad augant virtualiems sprendimams, vis mažiau perkama fizinių mados gaminių, tad – kokia tradicinės mados ateitis?

Mada – tai identiteto dalis, tai kas jūs esate, ką norite papasakoti apie save, ką norite išreikšti savo apranga. Virtualiame pasaulyje tai suteikia daugiau laisvės saviraiškai ir ekstravagancijos bandymams. Skaitmeninė mada išplečia mados ribas ir, apskritai, technologines ir fantazijos galimybes kurti liepsnas, vandenį, realybėje neegzistuojančias faktūras ir audinius.

Skaitmeninė mada yra tarpkultūrinės komunikacijos dalis. Tai yra rytojus įgūdžių formavimas ir rekomenduočiau nesnausti, o pradėti eksperimentuoti ir, jei nedrąsu, įsivesti bent dalinius skaitmeninės mados elementus į mados kūrybos ir gamybos procesus. Pradėti po penkerių metų bus vėlu. 

Kodėl nutarėte skaityti paskaitas Lietuvos akademinei bendruomenei ir besidomintiems skaitmenine mada?

Su Lietuva mane sieja ypatingas ryšys, nes mano močiutės šaknys būtent iš čia. Kai gavau universitetų atstovų kvietimą, nedelsiant sutikau. Man buvo malonu prisiminti savo du vizitus į Vilnių, kur buvau sužavėta miesto ir jo apylinkių grožio. Tiesa, lankiausi ne skaitmeninės mados tikslais, o dabar – nepaprastai džiaugiuosi turėdama progą pasidalinti savo sukaupta profesine patirtimi. 

Savo virtualiose paskaitose prof. Jules Dagonet supažindino auditoriją su pirmaisiais UCA studentų bandymais, aptarė sėkmingus ir nepavykusius pavyzdžius. Kaip teigia profesorė, labai svarbu suvokti, kad skaitmeninė mada nebėra tik žaidybiniai mados eksperimentai, o mados industriją revoliucionuojantis sėkmės reiškinys. 

Prof. Jules Dagonet paskaitų ciklas yra bendro dizainerių Seržo Gandžumiano ir Ramunės Strazdaitės, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Mados industrijos programos ir Vytauto Didžiojo universiteto Multimedijų ir interneto technologijų studijų programos dėstytojų ir studentų projekto „Skaitmeninė mada: lietuviškos mados eksperimentai" dalis.