Lietuvos jūrų muziejuje – senoviniai kalėdiniai atvirukai Iš prof. Liudo Mažylio kolekcijos

Lankytojai, net neužeidami į muziejų ir neįsigydami  bilieto, gali pamatyti 64 jautrios kolekcijos atvirukus. Jie apima didesnį nei 100 metų laikotarpį – anksčiausias datuotas 1918 m., vėliausi – jau iš XXI a. 

Prof. Liudo Mažylio surinkti įvairių laikų kalėdinės tematikos atvirukai liudija XX a. įsitvirtinusią tradiciją: sveikinti vieniems kitus ne tik dovanomis, bet ir paštu siunčiant atvirukus.

Su pašto plėtra paklausa teminiams atvirukams ėmė didėti, kartu plėtojosi ir jų gamyba bei įvairovė. Kita vertus, ėmė nusistovėti tam tikra įvairius atvirukus vienijanti simbolika.

Eglutė, sniegas, kalėdiniai papuošimai, angelai – vaizduojami visais laikotarpiais. Taip pat dažnai atsiranda ir kiti augalai, šventinio stalo vaizdai, žvėreliai. Senesniuose atvirukuose dominuoja religinis turinys, o vėlesnio leidimo atvirukai jau pasižymi vaizdų įvairove.

Užrašai ant atvirukų lietuviški, tačiau tik nedaugelis iš jų buvo spausdinami Lietuvoje, o daugiausiai – Vokietijoje bei Prancūzijoje. Tačiau kalėdinės spalvos bei siužetai įvairiose Europos valstybėse tarpukariu ne kažin kuo skyrėsi. 

Sovietmečiu Kalėdų šventimas buvo draudžiamas, o įsigalėjo sveikinimai su Naujaisiais metais. Tai  rodo ir keletas eksponuojamų to laikotarpio atvirukų. 

Prof. Liudas Mažylis, pristatydamas šią kolekciją pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo to, kad jų šeimoje nebuvo įpročio ką nors išmetinėti, deginti ar kitaip naikinti. O vieną dieną ėmė ir atėjo mintis visa tai, kas susikaupė, kaip nors susisteminti. Natūralu, kad susidėliojo pagal epochas, chronologiškai.

Vėliau kolekcija pradėjo augti papildant ją ir įsigytais atvirukais. Kai kurie iš jų yra kito eksponato – pašto antspaudų – kolekcijos dalis.  

– Į seną, paštu atkeliavusį atviruką, visada verta įsižiūrėti kuo įdėmiau, – sako profesorius. – Ten bus kokio nors artimo žmogaus, o gal ir visuomenei žinomo veikėjo, rašytas tekstas. Įdomus ir pašto antspaudas – galbūt uždėtas vietovėje, kurioje seniai nebėra pašto skyriaus.

Na, ir, žinoma, atviruko piešinys laikui bėgant mums pasakos apie tą epochą, kai jis buvo pieštas. Kolekcija nėra baigtinė, ji po truputį vis auga. Atvirukų „komercinę“ vertę nusakyti sunku.

Jei vertingiausiu laikyti seniausią kolekcijos atviruką, tada tai būtų „patriotinis“ atvirukas su LDK kunigaikščių atvaizdais. O kolekcininkui labai dažnai vertingiausias tas, kurio kol kas dar nepavyko, bet labai jau norisi įsigyti... 

Dabar prof. L. Mažylio kolekcijoje maždaug kas ketvirtas atvirukas yra susijęs su Šv. Kalėdomis – tiesiog todėl, kad būtent šia proga žmonės dažniausiai sveikindavo vieni kitus. 

 Parodoje pristatoma tik nedidelė kalėdinių atvirukų kolekcijos dalis. Tačiau kiekvienas atvirukas yra kuo nors ypatingas bei pasakoja istoriją, o kokią istoriją – linkima atrasti parodos lankytojams.