Kviečiame kurti fotografijų sieną „Už laisvę žuvusiems, 1923 m. Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“

Šis paminklas miesto kapinėse pastatytas po sukilėlių palaidojimo praėjus dvejiems metams.

1925 m. pavasarį draugijos „Lietuvai pagražinti“ Klaipėdos skyriaus pirmininkas Adomas Brakas pranešė: „Šių metų žiemos viduryje dėjome pamatą paminklui, kuris turės už laisvę žuvusiųjų kapą pagražinti. Akmens ir cemento darbai atlikti. Pavasariui išaušus jau ir gėlių pasodinta. Reikia dar geležinį grandinį tarp akmenų stiebų nutiesti, reikia ant stiebų atatinkamų pagražinimų uždėti.“ („Klaipėdos žinios“, 1925-05-14, 2 p., „Lietuvos keleivis“, 1925-15-14, p.3).

Vėliau paminklo pastatymu rūpinosi Klaipėdos šauliai.

Paminklui buvo panaudotas granitinis pasienio stulpas, stovėjęs prie jūros Mažosios ir Didžiosios Lietuvos pasienyje. Ant stulpo užrašyta: „Už laisvę žuvusiems, 1923 m. Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse. L. Š. S. XX skyrius, 1925 m.“

Sukilėlių paminklas - tai vienas svarbiausių istorinių artefaktų, turinčių realią vietą miesto parke. Nesunaikintas karo, nenuverstas sovietų valdžios, restauruotas Nepriklausomybės metais.

Net sovietmečiu slapta, rizikuodami, kad bus sekami saugumo, klaipėdiečiai ateidavo prie lietuvišką tautinę dvasią išreiškiančio paminklo, uždegdavo žvakutę, padėdavo gėlių ir fotografuodavosi.

Kelios miestiečių nuotraukos prie paminklo sukilėliams ir jų prisiminimai buvo publikuoti 2020 metais išleistoje knygoje „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos“, kurią dienraštis „Vakarų ekspresas“ parengė su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi ir Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuve. Projektą iš dalies finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė.

Vytas Tamošiunas prie Sukilėlių paminklo. Pokaris. Nuotrauka iš V. Tamošiūno asmeninio albumo, MLIM archyvas.

2023 m. minėsime Klaipėdos krašto prijungimo prie atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį. Tęsdami sėkmingą bendradarbiavimą tarp muziejaus, laikraščio ir miesto bendruomenės, vėl kviečiame peržvelgti savo nuotraukų albumus ir paieškoti fotografijų, kuriose jūs (jūsų vaikai, tėvai, seneliai) būtumėte nusifotografavę prie 1923-iųjų metų sukilėlių paminklo Skulptūrų parke. O gal ir anksčiau, kai dar šioje vietoje veikė miesto kapinės.

Norime paprašyti, kad, suradę nuotraukų, paskambintumėte Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojai Sondrai Simanaitienei arba dienraščio žurnalistei Jurgai Petronytei. Mes užrašysime jūsų istorijas ir nuskenuosime nuotraukas.

Šio sumanymo tikslas - surinkti kuo daugiau įvairaus laikotarpio fotografijų, darytų prie 1923-iųjų sukilėlių paminklo, nuotraukas aprašyti ir paskelbti laikraštyje bei portale, o 2022 m. rudenį iš surinktų nuotraukų Skulptūrų parke sumontuoti fotografijų sieną „Už laisvę žuvusiems, 1923 m. Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“.

Fotografijų siena šventiškai papuoš Skulptūrų parką ir visus metus skleis mūsų bendruomenės darnumo, solidarumo ir sąmoningumo žinią.

1946 m. Alfredas Klimas prie 1923-iųjų m. sukilėlių kapo. Alvydo Klimo asmeninio albumo nuotr.

Sondra Simanaitienė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui, 8 612 84407, [email protected]

Jurga Petronytė, dienraščio „Vakarų ekspresas” žurnalistė, 8 655 09680, [email protected]