Kultūros renginiai - į skolą arba už pažadą: kas vyksta, pasikeitus projektų dalinio finansavimo tvarkai

Jau beveik metus dirbančiai naujajai Klaipėdos miesto valdžiai siekiant didesnio skaidrumo kultūros ir meno projektų vertinimo procese bei balanso užtikrinimo tarp biudžetinio ir nevyriausybinio sektoriaus finansavimo, pakeista kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo tvarka. Vertinimo procedūra perduota naujai suformuotai Kultūros bei meno projektų vertinimo komisijai bei Kultūros ir meno politikos formavimo grupei. Konkurso rezultatų paskelbimo data iš kovo mėnesio persikėlė į birželį.

Pokyčiai lėmė, jog dalinio finansavimo kultūros ir meno projektų konkursas paskelbtas 2023 m. gruodžio 21 d., nors prieš metus tokiu laiku jau baigtas atlikti kultūros ir meno sričių projektų paraiškų administracinis vertinimas.

Šiemet paraiškų administracinis vertinimas atliktas tik kovo 15 d.

„Vakarų ekspresas“ pasidomėjo, ar dėl beveik tris mėnesius vėliau skelbiamų rezultatų scenos ir vizualiųjų menų atstovai koregavo savo veiklas ir kokiame proceso etape šiuo metu yra kultūros ir meno paraiškų vertinimas.

Kvotos neskelbiamos

Laikinai einanti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos pareigas vyr. specialistė Germinta Patašiūtė teigė, kad pirmasis Kultūros ir meno politikos formavimo grupės posėdis jau yra įvykęs. Posėdžio metu buvo pristatyta esama situacija dėl dalinio finansavimo konkurso ir aptartas darbo planas ir galimi būsimų posėdžių darbotvarkės klausimai. Iš viso kultūros ir meno projektų (sričių ir programų projektams) daliniam finansavimui 2024 m. suplanuota 2,39 mln. eurų suma.

Kultūros skyrius šiemet sulaukė 140 paraiškų, kurios visos atitiko administracinius reikalavimus.

Populiariausia yra kultūros paslaugų teikimo ir kultūros produktų kūrimo Klaipėdoje sritis - pateikta 116 paraiškų.

Kitose srityse paraiškų skaičius pasiskirstė kukliau: jūrinės kultūros tradicijas puoselėjantys renginiai - 5, strateginės kultūros ir meno kūrėjų organizacijų veiklos finansavimo sričiai - 9, Klaipėdoje rengiamiems tradiciniams kultūros ir meno festivaliams - 9, Jūros šventės organizavimui - 1 paraiška.

„Paraiškos yra atiduotos kultūros bei meno projektų vertinimo komisijai ir kol kas laukiame vertinimų. Kitas Kultūros ir meno politikos formavimo grupės posėdis planuojamas balandžio mėnesio antroje pusėje, kai bus gauti vertinimo komisijos individualūs paraiškų vertinimai“, - sakė G. Patašiūtė.

Parodos skolon

Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdoje ir asociacijos „Menų zona“ vadovas Darius Vaičekauskas sakė, kad dėl kultūros srities pokyčių ir uždelstų rezultatų jaučiasi blogai, nes organizacija yra priversta eiti neapmokamų atostogų ir gali net užsidaryti.

"Didžiąją dalį organizacijos projektų veiklų vykdome Klaipėdoje ir pastaruosius metus buvęs trimetis finansavimas sąlygojo sklandų veiklų vykdymą, planavimą ir tam tikrą garantiją, kad finansavimas bus. O dabar visa tai yra suirę, nes neliko trimečių programų konkurso.

Mes jau dabar vykdome paraiškose numatytas veiklas avansu, skolindamiesi pinigus ir investuodami asmenines lėšas, tikėdamiesi toms veikloms gauti finansavimą, nes pagal tvarką galima kompensuoti einamųjų kalendorinių metų patirtas išlaidas.

Tačiau visa tai yra rizika, nes finansavimo galime ir negauti", - sakė D. Vaičekauskas.

Pažįstama nežinomybė

Choreografė, šiuolaikinio šokio kūrėja Agnija Šeiko viliasi, kad jos vadovaujamai organizacijai Šeiko šokio teatrui pavyks gauti panašų finansavimą kaip ir praėjusiais metais. Tačiau projektinės veiklos, kurias numatyta finansuoti Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis, strategiškai perkeltos į rudenį.

"Vaikštome labai plonu ledu ir intensyviai galvojame, kokių veiklų atsisakyti nesėkmės atveju. Bet ta nežinomybės dėl finansavimo būsena nėra svetima jau penkiolika metų, nes tu niekada nežinai, ar gausi finansavimą.

Klaipėdos miesto savivaldybė niekada nebuvo labai greita su atsakymais: šiuo atvejus skirtumas dėl rezultatų paskelbimo yra tik pora mėnesių", - sakė A. Šeiko.

Jos teigimu, būtent buvęs trimetis programinis finansavimas lėmė svarų tiek šokio teatro, tiek Klaipėdos jaunimo teatro augimą.

„Tai yra iš anksto žinomos fiksuotos lėšos, kurių dėka galima sklandžiai planuotis veiklas ir pasiekti matomų rezultatų. Todėl šiais metais labai daug dirbame su spektaklių rodymais ir išvežimais, kad, kiek įmanoma, turėtume didesnę saugumo pagalvę“, - dalinosi Šeiko šokio teatro vadovė.

Anot A. Šeiko, sričių projektuose numatytus reikalavimus įgyvendinti yra sudėtinga ne tik dėl numatytų finansinių žirklių. Sukurti dvi premjeras, net ir lėšas gaunant pavasarį, yra didžiulis iššūkis.

„Vieną premjerą su Klaipėdos lėlių teatru esame išleidę dar negavę finansavimo, tai jau pusę reikalavimo įvykdėme. Dėka menininkų, kurie tiki tavo pažadu: neprašo išankstinio apmokėjo, bet pirmiausia sukuria kultūrinį produktą, tu gali išjudėti, nors tai yra labai neprofesionalu“, - A. Šeiko.