Kodėl puodžius išardė laikrodį ir kiti senosios Klaipėdos keramikos ypatumai
VšĮ Vilniaus puodžių cecho meistrų Elenos Aleksejevos, Dainiaus Strazdo, Lauros Sodeikaitės, Jurgitos Radžiūnaitės parengtoje ekspozicijoje pristatomos kelios dešimtys rekonstruotų XVI-XIX a. Klaipėdos senamiesčio buitinės keramikos indų - keptuvių, trikojų, dubenėlių, lėkščių.
Kam reikalinga skylutė keptuvės rankenoje?
„Pažymėtina, kad Klaipėdoje, kaip uostamiestyje, buvo naudojama nemažai importuotų akmens masės indų, tačiau buvo ir vietinių meistrų, kurie žiedė ir lipdė indus iš apylinkėse iškasto molio. Tai byloja ir Puodžių gatvės pavadinimas senamiestyje. Vietinių puodžių produkcijos stilius, dekoras tikriausiai buvo panašus kaip ir importinių indų“, - svarstė D. Strazdas.
Vilniaus puodžių cecho meistrai pasirinko rekonstruoti tuos archeologų atrastus įdomesnius, tik Klaipėdai būdingus indus ir tuos, kurie patraukė akį savo puošnumu nesigilindami, ar tai vietos meistrų, ar įvežtinė keramika.
"Galima būtų išskirti keptuvių arba trikojų virtuvės indų grupę. Tai indai, kurie buvo statomi ant žarijų arba į krosnį, naudojami pernešant maistą. Šių indų rankenėlių įvairovė Klaipėdoje yra daug didesnė nei kituose Lietuvos regionuose.
Pavyzdžiui, Vilniuje masiškai dominuoja kiauravidurės žiestos rankenėlės, o Klaipėdoje šie indai turi uždaras rankenėles, kurios užsibaigia kaip svogūnėlis. Skylė rankenėlėje buvo naudojama pagaliuku paslinkti keptuvę gilyn ar prisitraukti iš krosnies artyn. Kai rankenėlė uždara - indą galima paimti tik rankomis. Kai kurios keptuvių rankenos formuotos tempiant. Jos paliktos ilgos, neužriestos. Tokių niekur kitur neteko matyti. Taip pat išskirtinis klaipėdietiškų indų bruožas, kad jie su mažesnėmis kojelėmis nei įprasta arba iš viso be jų", - komentavo karamikas.
Rekonstrukcijos subtilybės
Anot pašnekovo, Klaipėdai būdingos labai puošnios lėkštės ir dubenėliai angobuoti ir dekoruoti įvairiais atspalviais majolikos technika. Vienas dubenėlis buvo atliktas grafito technika, kai įrėžiant atskleidžiama po apačia esančio sluoksnio spalva.
„Man teko gaminti angobuotą indą, dekoruotą labai smulkiais taškiukais. Ilgai sukau galvą, kaip rekonstruoti tokį dekorą. Išardžiau seną laikrodį ir pasigaminau dekoravimo įrankį panaudodamas vieną iš dantračių, kurio žingsnis atitiko ornamento žingsnį. Manau, kad panašiai dekoruojamas galėjo būti šis indas ir prieš kelis šimtus metų“, - rekonstrukcijos subtilybes atskleidė D. Strazdas.
E. Aleksejevą labiausiai sužavėjo klaipėdietiška keramika, dekoruota majolikos technika, kai ant indo tapoma glazūriškais dažais. „Šių indų dekoras pasižymi motyvų gausa nuo augalinių iki architektūrinių detalių siužetų“, - sakė pašnekovė.
Meistrė atkreipė dėmesį į dar vieną Klaipėdos keramikos išskirtinį bruožą. „XVIII a., kai visoje Lietuvos indai buvo naudojami tik maistui, Klaipėdoje paplito dekoratyvinių lėkščių, kabinamų ant sienos, mada. Toks namų puošybos elementas tuo metu buvo prabangus“, - sakė E. Aleksejeva.
Per parodos pristatymą Vilniaus puodžių meistrai surengė ir praktinius mokymus. Edukacijos dalyviai lipdė trikojes keptuves, dekoravo lėkštes majolikos technika.
Smuklėse gėrė iš ąsočių
Klaipėdos senąją keramiką tyrinėjusi archeologė Viktorija Ziabreva teigia, kad ankstyvojoje Klaipėdoje - tiek pilyje, tiek šalia jos besikuriančiame mieste, daugiausia buvo naudojama importinė akmens masės keramika.
Savo tyrimus apibendrinusi straipsnyje „Klaipėdos akmens masės keramika (XIV-XVIII amžius)“ archeologė nustatė, kad akmens masės keramika į mūsų miestą atkeliavo iš vokiškų Siegburgo, Žemutinės Saksonijos, Langerwehe'ės, Waldenburgo, Aacheno / Raereno, Kelno, Frecheno, Westerwaldo, Altenburgo, Annabergo gamybos centrų, iš angliškų, Londone įsikūrusių, Woolwicho, Fulhamo ir Lambetho gamyklų bei iš Nottinghamo mieste veikusio gamybos centro.
Mokslininkė Klaipėdos piliavietėje ir senamiestyje archeologų aptiktus keramikos radinius suskirstė į kelias funkcines grupes. Tai stalo indai, naudoti gėrimams ir maistui laikyti ir į stalą paduoti: ąsočiai, bokalai, puodeliai, puodai ir jų dangčiai, tara, skirta skysčiams transportuoti ir laikyti (buteliai), sanitarinė keramika - naktipuodžiai ir vaikų žaislai (miniatiūrinis ąsotėlis).
Klaipėdoje naudota iš Vokietijos ir Nyderlandų importuota stalo keramika buvo dekoruojama karalių atvaizdais, bibliniais siužetais, valstiečių gyvenimo arba religinėmis scenomis, taip pat stilizuotomis gėlėmis, geometriniais raštais, širdimis, smulkiais iškiliais taškais, puošiami mėlyna, balta, violetine glazūromis. Iš Anglijos daugiausia XVIII a. atkeliavusiai akmens masės keramikai, pasak V. Ziabrevos, būdinga šviesaus, raudonai rudo atspalvio glazūra, grubesnis dekoras.
Daugiausiai tarp archeologinių artefaktų, anot V. Ziabrevos, yra ąsočių. Manoma, kad jie buvo naudojami ne tik gėrimams laikyti, bet ir tarnavo kaip bokalai smuklėse.
Archeologė pažymi, kad akmens masės indai XIV-XVII a. buvo laikomi socialinio statuso rodikliu. „Iki XV a. akmens masės indais galėjo naudotis tik turtingieji, o iki XVII a. - vidutinės klasės atstovai“, - teigia archeologė.
„Klaipėdos akmens masės keramikos medžiaga daugiausia labai fragmentiška, todėl rekonstruoti indus pagal ją sunkoka“, - konstatavo archeologė.
Klaipėdietiškoje senosios keramikos kolekcijoje - puošnios lėkštės, dubenėliai ir trikojai indai. Rekonstruktoriai senąją keramiką atkuria remdamiesi archeologų radiniais ir tyrimais. Klaipėdiečiai taip pat turėjo progos pabandyti senąją lėkščių dekoravimo majolika techniką. Klaipėdietiški trikojai indai, pasak rekonstruktorių, turi daug mažesnes kojeles nei tokie pat indai kituose regionuose.
Rasos GRIGAITYTĖS nuotr.
Rašyti komentarą