Klaipėdos kultūros ir meno tarybos rinkimai kaitina aistras

Kultūros ir meno taryba - visuomeninė patariančioji institucija, padedanti politikams, Savivaldybės administracijai spręsti miesto kultūros politikos formavimo, įgyvendinimo, taip pat ir įvairių renginių, projektų finansavimo klausimus. Ji sudaroma Savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui.

Išrinkus naują valdžią, gegužę buvo organizuoti ir Klaipėdos kultūros ir meno tarybos rinkimai. Viešai paskelbtas kvietimas juose dalyvauti, vėliau paviešintas pretendentų sąrašas. Rinkimai įvyko gegužės 22 d. Kultūros ir meno tarybos nariai buvo renkami balsuojant kultūros ir meno įstaigoms iš anksto el. paštu ir gyvai rinkimų dieną.

Laimėtojai buvo aiškūs iš anksto

Rinkimams įvykus Klaipėdoje kilo diskusijos.

Visuomeninė organizacija „Klaipėdos kultūros bendruomenė“ dėl Kultūros ir meno tarybos rinkimų rezultatų parašė protesto raštą merui Arvydui Vaitkui, kuriame prašoma panaikinti įvykusių rinkimų rezultatus, keisti Kultūros ir meno tarybos rinkimų organizavimo nuostatus, numatyti kultūros įstaigų ir organizacijų atstovų į šią tarybą delegavimo principą, kad už Klaipėdos miesto tarybos narius galėtų balsuoti tik Klaipėdoje veikiančios kultūros organizacijos.

„Įvykusių rinkimų rezultatai šokiravo Klaipėdos kultūros bendruomenę“, - sakė Klaipėdos kultūros bendruomenės pirmininkė, Palangos Jono Šliūpo muziejaus vadovė Nijolė Laužikienė.

Įvykusius Klaipėdos kultūros ir meno tarybos rinkimus ji apibūdino kaip kultūros ir pramogų pasaulio susidūrimą.

"Kultūros ir meno tarybos įtaka lemiant kultūros ir meno projektų finansavimą yra sumažinta, tačiau ji yra. Taryba nustato prioritetus, kokiems projektams bus skiriamos lėšos, ir jai priklauso paskutinis balsas po ekspertų vertinimo. Ji sprendžia, ar projektą teikti persvarstyti, taip pat nustato kvotų ribas.

Visgi didžiausias interesas būti šioje taryboje yra galimybė daryti įtaką bendrai kultūros politikai ir strategijai. Todėl Kultūros ir meno taryboje turi dalyvauti tikrai autoritetingi, kultūrai ir menui nusipelnę žmonės.

Pasidžiaugėme, kad būtent tokie susirinko pretendentai į rinkimus jų dieną, ir galvojome, kad bus tikrai stipri taryba, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tik keli iš jų laimėjo šiuos rinkimus, o dauguma buvo išrinkti išankstinio balsavimo metu ir yra pramogų verslo atstovai.

Reikia suprasti, kad pramogų verslas nei savivaldos, nei valstybės lygmeniu nėra finansuojamas iš kultūrai ir menui skirtų lėšų. Tam yra kiti verslo projektai, kuriuos remia Europos Sąjunga", - aiškino N. Laužikienė.

PASIPIKTINO. Klaipėdos kultūros bendruomenės atstovė Nijolė Laužikienė sako, kad pramogų verslas Klaipėdoje gviešiasi kultūrai ir menui skirto finansavimo. Redakcijos archyvo nuotr.

Organizaciniai pažeidimai

Anot pašnekovės, pastebėti ir organizaciniai konkurso pažeidimai.

"Balsavusieji iš anksto nebuvo susipažinę su visais pretendentais, kurie prisistatė tiems, kurie balsavo tiesiogiai. O rezultatas buvo toks, kad dauguma žmonių, kurie dalyvavo tiesioginiuose rinkimuose, jų nelaimėjo, nes laimėtojus lėmė būtent išankstinio balsavimo rezultatai.

Be to, paaiškėjo, kad dalis organizacijų, kurios dalyvavo tiesioginiuose rinkimuose, balsavo juose ir iš anksto. Tad biuleteniai dubliavosi. Balsavimo komisijai nebuvo pateikti iš anksto balsavusiųjų biuleteniai, tik įvardyti rezultatai, kiek balsavo už vieną ar kitą kandidatą.

Paaiškėjo, kad pagal galiojančius nuostatus už Klaipėdos kultūros ir meno tarybos narius balsuoti gali bet kokia Lietuvoje (nesvarbu, kuriame mieste ar rajone) registruota organizacija, kuri savo nuostatuose yra įrašiusi kultūros veiklą.

Kultūros bendruomenės nuomone, tai yra esminė Klaipėdos kultūros ir meno tarybos formavimo nuostatų yda, kuria pasinaudojo pramogų verslo kompanijos, delegavusios savo atstovus.

Buvo ir kitų pažeidimų. Pavyzdžiui, viena organizacija tarybai pristatė du kandidatus, nors nuostatai leidžia teikti tik vieną. Paskutinė išankstinio balsavimo diena pagal nuostatus yra tiesioginio balsavimo diena. Rinkimai vyko gegužės 22 d., pirmadienį, o Savivaldybės administracijos Kultūros skyrius išankstinius rinkimus pabaigė penktadienį, gegužės 19 dieną", - pasakojo N. Laužikienė.

N. Laužikienė pati dalyvavo šiuose rinkimuose kultūros vadybos srityje.

Klaipėdos kultūros ir meno taryba ir anksčiau buvo linksniuojama įvairiuose skandaluose. Vienas iš jų, kai Klaipėdos savivaldybė neskyrė finansavimo Klaipėdos dramos teatro organizuojamam festivaliui „TheATRIUM“.

Pralaimėjusiųjų protestas

Paviešinus Klaipėdos kultūros bendruomenės reakciją, viešą atsaką į ją išplatino popmuzikos prodiuseris, UAB „Prodiuserių brolija“ atstovas Gintaras Bendžius. Jis dalyvavo praėjusios kadencijos Kultūros ir meno tarybos veikloje ir šįsyk rinkimuose vėl laimėjo muzikos srityje.

UAB „Prodiuserių brolija“ atstovas Gintaras Bendžius.

Jis atkreipė dėmesį, kad tarp protestą pasirašiusių 19 Klaipėdos kultūros bendruomenės atstovų yra ir į tarybą neišrinkti kandidatai.

„Visų kandidatų į Kultūros ir meno tarybą kandidatūros buvo viešos, priimtos ir niekam neužkliuvo. Kandidatūros užkliuvo tik pasibaigus rinkimams. Matyt, todėl, kad išrinkti ne tie. Kyla klausimas, ar protestuotojai būtų prašę anuliuoti rinkimus dėl tariamai netikslių nuostatų, jei patys būtų išrinkti“, - retoriškai klausė G. Bendžius.

Prodiuseris teigia, kad pagal bendrąją rinkimų teisę asmuo, kuris nori dalyvauti rinkimuose, tačiau įžvelgia trūkumų ar neaiškumų nuostatuose, pastabas ar klausimus rinkimų organizatoriams turėtų teikti iš anksto, o ne po rinkimų.

"Protestą pasirašiusieji nurodė, kad nuostatuose nebuvo kriterijų, kurie leistų vertinti pretendento pasiekimus kultūros ir meno srityje. Tačiau kultūra ir menas - abstrakčios sritys ir pasiekimus jose išmatuoti sudėtinga. Pats balsavimas jau yra savotiškas kandidato pasiekimų įvertinimas. Vargu ar niekam savo srityje nežinomas asmuo sulauktų palaikymo.

Be jokios abejonės, įvykę rinkimai atitiko patvirtintų nuostatų reikalavimus, išskyrus vieną poziciją.

Bet tai tikrai nėra rimta priežastis, dėl kurios visi rinkimų rezultatai turėtų būti anuliuojami. Išrinktoji taryba gali pradėti savo veiklą, o vienoje pozicijoje - šokio, kur fiksuotas pažeidimas, rinkimai galėtų vykti iš naujo.

Jei rinkimai būtų anuliuoti, būtų pažeisti teisėtai išrinktų naujųjų naujosios tarybos narių lūkesčiai. Tai - rimta teisinė kolizija. Nauji rinkimai būtų nepagarba visiems kandidatams, kurie skyrė savo laiką dalyvavimui, bei atitolintų naujosios tarybos darbą", - teigia G. Bendžius.

Nuostatus laimino Taryba

Prodiuseris priminė, kad Klaipėdos kultūros ir meno tarybos rinkimų nuostatai buvo pakeisti vos prieš metus - praėjusios kadencijos miesto Tarybos nariai jiems pritarė 2022-ųjų birželio 22-ąją. „Už“ balsavo ir visi tuo metu posėdžiavę Tarybos nariai, nė vienas nesusilaikė, nė vienas neprieštaravo.

Tarp jų - ir tuo metu Taryboje buvusi Nina Puteikienė, kuri dabar pasirašė protestą, kuriuo siekiama anuliuoti įvykusių rinkimų rezultatus.

Pakeistiems nuostatams pritarė ir dabartinis meras Arvydas Vaitkus, kuriam ir įteiktas septyniolikos kultūros žmonių pasirašytas protesto raštas.

Pakeistus nuostatus laimino ir šiuo metu vicemerės pareigas einanti Vaida Raugelė, vėl į Tarybą išrinkti Arūnas Tuma, Artūras Razbadauskas, Andrius Petraitis, Edmundas Kvederis, Romualdas Idzelevičius, Vidmantas Dambrauskas, Saulius Budinas ir Vytautas Grubliauskas.

Nauji nuostatai buvo rengiami atsižvelgiant ir į STT rekomendacijas.

Akcentuoja ekonominį aspektą

Į tarybą išrinktas Lietuvos jūrų muziejaus Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjas Mindaugas Gudelis atkreipė dėmesį į 2021-2030 metų Klaipėdos strateginį plėtros planą.

Jame kultūrai teikiamas ne tik bendruomenių telkimo, bet ir reikšmingo ekonomikos augimo vaidmuo.

„Miesto pagrindinis dokumentas aiškiai duoda suprasti, jog kultūros ir meno “produktai" turi būti ne tik nišiniai, į kuriuos ir taip eina visada tie patys žmonės, bet ir atlikti kitas funkcijas. Kultūra ir menas provokuoja ir priverčia keisti nusistovėjusią gyvenimo tvarką, padeda įsitraukti bendruomenei į miesto gyvenimo ir pokyčių procesus, yra svarbi visapusės miesto kokybės ir proveržio dalis.

Kultūra ir menas vaidina svarbų vaidmenį, siekiant sukurti išskirtinę, patrauklią aplinką miestiečiams ir verslui.

Mūsų miestui gyvybiškai būtina atlikti greitą pokytį kai kuriose srityse. Ir tam reikalingas įvairus menas - tiek profesionalus, tiek populiarus", - įsitikinęs M. Gudelis.

„Kodėl vienas šokis yra labiau menas už kitą?“

Rinkimuose dalyvavęs ilgametis „Žuvėdros“ šokėjas, daugkartinis sportinių šokių pasaulio bei Europos Lotynų Amerikos ansamblių čempionatų nugalėtojas, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, šokio studijos įkūrėjas Dmitrijus Popovas tikino norėjęs pokyčių Klaipėdos kultūriniame lauke.

„Pagalvojau, o kodėl man nepabandžius? Susipažinęs su taisyklėmis nusprendžiau dalyvauti, nes jaučiu, kad galiu duoti miestui naudos“, - kalbėjo D. Popovas, esantis ir Lietuvos sportinių šokių federacijos teisėju.

Pasibaigus rinkimams, garsus šokėjas išgirdo, kad šokio srityje balsavimas turės vykti iš naujo, nes viena organizacija gali teikti tik vieną kandidatą. D.Popovą pasiūliusi organizacija turėjo ir kitą kandidatą į kitą sritį.

Protestą pasirašiusieji pabrėžė, kad kandidatai turi būti žinomi dėl savo pasiekimų meno srityje. "Keista: prieš rinkimus tarsi viskas buvo gerai ir kandidatūra buvo priimta. Tačiau kai laimėjau - pradėjo kilti klausimai.

Nesuprantu priežasties, kodėl nuostatai turi būti keičiami. Ar tai dėl to, kad viena sritis yra menas, o kita ne? Tad man norisi pakovoti už šokį. Ar ordinas už nuopelnus Lietuvai, apdovanojimai ir magistro studijos nieko nereiškia? Kodėl manoma, kad viena sritis yra labiau menas nei kita ir kas taip nusprendė?" - retoriškai klausė D. Popovas, iš rinkimų pašalintas dėl nedidelės klaidos ir komisijos neatidumo.

Rinks iš naujo

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, išklausęs tiek kultūros ir meno, tiek pramogų verslo atstovus, pareiškė, jog bus atsižvelgta į Klaipėdos kultūros bendruomenės pageidavimus.

"Negalime sutikti su taip organizuoto Kultūros ir meno tarybos konkurso rezultatais.

Išgirdome ir įvertinome pastabas, siūlymus tobulinti procesą, tai ir bus daroma nedelsiant.

Šią instituciją turi sudaryti kompetentingi kultūros ir meno sričių atstovai, galintys svariu indėliu prisidėti sprendžiant miestui aktualius klausimus.

Savivaldybės teisininkų nuomone, siekiant detalesnio reglamentavimo, tolygesnio visų kultūros sričių atstovavimo, vengiant neaiškumų, dviprasmybių ir ginčų, galiojančius Klaipėdos kultūros ir meno tarybos nuostatus būtina patikslinti.

Kultūros ir meno tarybos formavimo procesas, turi būti sklandus ir aiškus, nekeliantis visuomenei jokių abejonių", - diksusiją reziumavo meras.

Pasak mero, šiuo metu rengiami nauji Kultūros ir meno tarybos rinkimų nuostatai, kurie artimiausiu metu bus pateikti Savivaldybės tarybai. Po to bus sudaroma naujos sudėties Kultūros ir meno taryba.

Išrinkta Klaipėdos kultūros ir meno taryba