Klaipėdos krašto veikėjų atminimą įamžins ir ant apleisto pastato

Pasak žymių žmonių įamžinimu besirūpinančio Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės, gana ilgai užtruko atminimo lentų vietos, tekstų derinimas Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo ir Įvaizdžio komisijose, tad Tarybą šis projektas pasieks tik spalio mėnesį.

Komisijose nutarta, kad atminimo lentos Klaipėdos sukilimo operacijos vadui J. Polovinskui-Budriui (1889-1964), vėliau tapusiam pirmuoju Klaipėdos krašto gubernatoriumi, generaliniu konsulu Karaliaučiuje ir Niujorke, bei žymiam Klaipėdos krašto politikui, kultūros veikėjui kunigui Viliui Gaigalaičiui bus kabinamos ant pastato Herkaus Manto g. 37.

Pasak Klaipėdos universiteto istoriko dr. Vasilijaus Safronovo, J. Polovinskas-Budrys šiame pastate gyveno 1926-1927 metais, kai jau buvo draudimo akcinės bendrovės „Lietuva“ agentu. 1929-1931 m. tame pačiame pastate, o gal net ir kambaryje, gyveno ir pirmasis lietuvių gimnazijos Klaipėdoje direktorius, „Aukuro“ draugijos, Klaipėdos krašto muziejaus, labdaros ir paramos draugijos „Sandora“ įkūrėjas kunigas V. Gaigalaitis (1870-1945).

„Netikslinga investuoti“

Tiesa, dabar šis paveldinis pastatas pačiame Klaipėdos miesto centre yra labai prastos būklės, murzinas, apleistas.

"Gėda ant tokio pastato atminimo lentas kabinti. Liūdna ir pikta, kad niekas nesiruošia jo nei plauti, nei dažyti.

Savivaldybė negali, nes tai ne jos turtas, o Turto bankas, kuriam priklauso Herkaus Manto g. 37 namas, taip pat investuoti neketina.

Gal reikia ieškoti rėmėjų ar savanorių, kuriems iš tiesų rūpi įamžinti Klaipėdos kraštui nusipelniusias asmenybes", - svarstė A. Skiezgelas.

VĮ Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Karolis Vaitkevičius „Vakarų ekspresui“ paaiškino, kad Turto bankas sąmoningai neinvestuoja į šį pastatą, nes jis bus parduodamas aukcione.

„Šiuo metu ruošiami dokumentai Herkaus Manto g. 37 pastato pardavimui. Tai nėra greitas procesas. Šio objekto aukciono galima tikėtis kitų metų antroje pusėje. Tad investuoti į šį pastatą šio metu Turto bankui netikslinga“, - komentavo K. Vaitkevičius.

Atminimo lentos su originaliais portretais

Kur kas geresnė situacija yra su pastatais, ant kurių tikimasi įamžinti J. Stikloriaus ir E. Simonaičio atminimą.

Atminimo lenta kultūros ir politikos veikėjui J. Stikloriui bus pakabinta ant Turgaus g. 3 namo. Ant lentos bus iškaltas tokio turinio tekstas: „Šioje vietoje stovėjusiame name, buvusiame viešbutyje “Rytas„, apie 1921-1930 m. gyveno Jokūbas Stiklorius (1871-1942) - bendrovės “Rytas„ direktorius, lietuviškų laikraščių leidėjas, “Aukuro„ draugijos steigėjas.“

Atminimo lenta politikui, Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos akcijos politiniam vadovui, 1924-1926 m. Šilutės apskrities, 1930-1934 m. Klaipėdos apskrities viršininkui, 1934-1936 m. Klaipėdos miesto komisariniam vyriausiajam burmistrui E. Simonaičiui bus kabinama ant Žvejų g. 2 namo, kuriame jis 1926 m. ėjo Klaipėdos krašto direktorijos prezidento pareigas.

Pasak A. Skiezgelo, Turgaus g. 3 ir Žvejų g. 2 pastatų savininkai jau suteikė leidimus atminimo lentoms pakabinti.

Atminimo lentos, anot jas kuriančio menininko, bus 105 X 62 cm dydžio, pagamintos iš granito.

„Asmenybių portretai bus išlieti iš bronzos, o ant granito iškalti komisijose suderinti tekstai, apibūdinantys šių veikėjų nuopelnus“, - pasakojo architektas.

Pašnekovas apgailestavo, kad atminimo lentų derinimo procesas taip ilgai užsitęsė. „Man atrodo, kad atminimo lentų atidengimas galėjo būti derinamas prie tam tikrų datų, susijusių su šiomis asmenybėmis. Dabar matau, kad bus labai gerai, jeigu spėsime tai padaryti bent šiais - Klaipėdos krašto - metais“, - kalbėjo A. Skiezgelas.