1920 m. sausio 10 d. ratifikavus Versalio taikos sutartį, vasario 15 d. Antantės vardu Prancūzija pradėjo Klaipėdos krašto karinį administravimą.
Vasario 17 d. sudarytoje krašto vykdomosios valdžios institucijoje – direktorijoje – dominavo senasis miesto vokiečių elitas, tačiau kovo 12 d. į direktoriją buvo įtraukti du lietuvininkų interesų gynėjai – kunigas Mikelis Reidys ir Erdmonas Simonaitis.
2021 m. gegužę vietoje brigados generolo Dominiko Žozefo Odri (Dominique Joseph Odry) vyriausiuoju komisaru tapęs advokatas Gabrielis Žanas Petisnė (Gabriel Jean Petisné) ėmė propaguoti Freištato (vok. Freistaat) idėją.
Vadinamojo prancūzmečio laikotarpiu apie Klaipėdos krašto politinę ateitį buvo diskutuojama ne tik diplomatiniuose kuluaruose, bet ir tarp vietos gyventojų – vokiečių ir lietuvininkų, kurie aktyviai organizavosi į vokiškas ir lietuviškas draugijas. Vokiškosios palaikė freištato idėją, lietuviškosios siekė prisijungimo prie Lietuvos.
1922 m. antroje pusėje Ambasadorių konferencijoje, į kurią įėjo Didžiosios Britanijos, Italijos, Japonijos ambasadoriai Prancūzijoje, pirmininkavo Prancūzijos užsienio reikalų ministras, stiprėjo freištato įgyvendinimo vizija, pagal kurią kraštą valdytų Tautų Sąjunga, o uostą administruotų iš Lenkijos, Lietuvos ir Klaipėdos krašto atstovų sudaryta komisija.
Tokia savarankiško krašto ateities perspektyva iki minimumo mažino krašto perdavimo Lietuvai galimybę, todėl nuo 1922 m. rudens sustiprėjo Lietuvos agitacija, ekonominės priemonės ir diplomatiniai žingsniai dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, kuris buvo įvykdytas 1923 m. sausio 15 d. karinės akcijos metu.
Laidoje taip pat pasakojama apie Erdmoną Simonaitį (1888, Spiečiai–1969, Weinheim, 1991 perlaidotas Klaipėdos Lėbartų kapinėse) – vieną žymiausių Mažosios Lietuvos tautinio ir politinio sąjūdžio vadovų, 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo lyderį, skaitomas Ievos Simonaitytės romanas „Pavasarių audroj“, skamba žvejų daina „Širdele mano, paklaidūne mano...“ („Klaipėdos krašto dainos ir muzika“, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius, 2017 m.), kurią 1960-aisiais Vėveriškių kaime (Klaipėdos apskr.) padainavo 1882 m. gimusi Marija Klingerienė, užrašė Elena Mažulienė ir Bronislava Kerbelytė.
Dalyvauja: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė, Drevernos „Žvejytės“, pamariškių ansamblio vadovė, Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorė, lietuvininkų (šišioniškių) tarmės puoselėtoja Virgina Asnauskienė, aktorius, režisierius Sigutis Jačėnas.
Klaipėdos krašto metams skirtą radijo poringių „Aš nusieičiau į Klaipėdužę...“ projektą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, įgyvendina Viešoji įstaiga „Vieno aktoriaus teatras“.
Rašyti komentarą