Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (712)

Kai Lietuvos buriuotojai 1989 m. jachtomis „Lietuva“, „Dailė“, „Audra“ rengėsi žygiui per Atlantą, šiose dirbtuvėse Vytautas Karčiauskas tekino šešias metalo kapsules. Į jas turėjo būti sukišti sąjūdininkų surašyti tekstai tautiečiams JAV.

Tautiečiams už Atlanto

Šitose dirbtuvėse ir Karčiauskų bute gimė ne vienos deklaracijos ar peticijos tekstas, pasisakymų mitinguose ir piketuose idėjos. Ko gero, čia užgimė ir idėja kreiptis į tautiečius už Atlanto palaikyti Lietuvos laisvės siekį. Tuo labiau kad pasitaikė labai palanki proga - 1989 m. Lietuvos jachtos „Lietuva“, „Dailė“ ir „Audra“ rengėsi žygiui per Atlantą.

Apsidraudimas dėl plukdytų pergamentų

Klaipėdos sąjūdininkai surašė kreipimąsi į tautiečius, po juo pasirašė vardais ir pavardėmis. V. Karčiauskas iš nerūdijančio plieno pagamino 6 kapsules, į kurias buvo sukišti tie raštai.

Trys didžiosios kapsulės legaliai buvo plukdomos Lietuvos jachtų, o dvi miniatiūrinės kontrabandiniu keliu viena buvo plukdoma, kita - skraidinama tam atvejui, jeigu iš buriuotojų kuriame etape kapsules atimtų. Juk tebegaliojo Sovietų Sąjungos sienos, ir jas saugantys pareigūnai toli gražu nepritarė Lietuvos siekiams.

„O vieną kapsulę su tekstu ir sąjūdininkų parašais su Vytautu Plečkaičiu nunešėm saugoti į paštą. Čia toji kapsulė buvo saugoma iki pernai, nes buvo pamesti seifo raktai. Apie šios kapsulės egzistavimą težinojome tik mudu. Irgi apsidraudėme: jeigu sąjūdininkai būtų suimti, o gal ir likviduoti - visokių minčių kildavo, - bus išsaugoti jų vardai“, - apie atsargumo priemones pasakojo Vytautas.

Prieš metus jis tą pašte „užkonservuotą“ kapsulę pagaliau atsiėmė.

"Ir turėjau nemažų nemalonumų, nes nebuvo registruota, kas toje kapsulėje buvo. O kaip 1989 metais registruosi, kas joje yra? Kai dar Lietuva nebuvo paskelbusi nepriklausomybės atkūrimo, kai tebežlegsėjo karinė sovietinės armijos technika, kai intensyviai ir tarp sąjūdinnkų nardė KGB pasiuntiniai. Žodžiu, už kapsulės saugojimą pašte turėjau susimokėti...

Viską atpirko vaizdas, kai išvyniojau pergamentinio popieriaus rulonėlį. Tekstus ant pergamentinio popieriaus kaligrafiškai buvo surašęs dabar jau šviesaus atminimo Algis Kliševičius. Ir sąjūdininkų parašai... Taip ir atgimė visi to laikotarpio išgyvenimai", - pasakojo dabar jau į Vilnių išsikraustęs gyventi ir dirbti dailininkas.

Klaipėdos sąjūdininkai surašė kreipimąsi į tautiečius, po juo pasirašė vardais ir pavardėmis. V. Karčiauskas iš nerūdijančio plieno pagamino 6 kapsules, į kurias buvo sukišti tie raštai. Vytauto KARČIAUSKO archyvo nuotr.

Kapsulės pasiekė JAV

Ar kapsulių iš buriuotojų niekas neatėmė, pasiteiravau žygio per Atlantą dalyvio, „Lietuvos ryto“ korespondento Gedimino Pilaičio, plaukusio jachta „Lietuva“.

„Nerūdijančio plieno kapsulę su Klaipėdos sąjūdininkų raštu prieš kelionę 1989 metų pavasarį asmeniškai gavau iš Dionyzo Varkalio. Įteikė emocingai su griežtais Sąjūdžio priesakais jachtai “Lietuva": perplukdyti ir perduoti adresatui - JAV lietuviams.

Taip ir buvo padaryta. Kapsulę įteikdami dar nežinojome, kad ją priėmęs Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos pirmininkas čikagiškis Valdas Adamkus už kelerių metų taps Lietuvos prezidentu. O tuomet jis pasveikino žygeivius, nusifotografavo su „Lietuvos“ ir kitų Atlantą perplaukusių jachtų įgulų buriuotojais, laikydamas tą plieno kapsulę", - prisiminė G. Pilaitis.

Be to, žurnalistas priminė ne tik Amerikos lietuvių, bet ir JAV valdžios reakcijas: "Per Atlantą plaukėme iškėlę kitų valstybių dar nepripažintą Trispalvę, o užsienio uostuose rodėme SSRS pasus, nes kitokių tuo metu dar nebuvo. Baltųjų rūmų atstovai mus vadino Lietuvos laisvės jūrininkais, tačiau jie diplomatiškai minėjo, esą žygį inspiravo ne tik lietuvių tautos valia, bet ir byrančios SSRS imperijos vadovo Michailo Gorbačiovo paskelbta perestroika.

Ryžtingesnės buvo Niujorko, Klivlando, antrąja lietuvių tėvyne pramintos Čikagos valdžios. Tuometis Čikagos meras Ričardas Deilis (Richard M. Daley), priminęs Baltijos šalių aneksiją, kurios JAV oficialiai niekada nepripažino, 1989 metų liepos 3-iąją netgi paskelbė Lietuvos laisvės diena. Deilis tada visus Čikagos gyventojus paragino ją švęsti, remti lietuvių kovą už laisvę", - pasakojo žurnalistas, nuo tos įspūdingos kelionės per Atlantą tapęs ir prisiekusiu buriuotoju.

Kažin ar nenunyko toji liepos 3 d. užgimusi tradicija? Juk jau pasikeitė bent kelios išeivių iš Lietuvos kartos...

Žodžiu, V. Karčiausko tekintos ir klaipėdiečių į JAV siųstos kapsulės taip pat atliko savo vaidmenį siekiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Atsarginis Sąjūdžio štabas

Dabar jau niekam nebeišaiškinsi, kad Atgimimo periodu grėsmės tikrai buvo realios. Todėl nieko nuostabaus, kad, regis, sąjūdininkai buvo bendraminčiai, tačiau vieni kitų prisibijojo. Ir kartais jie rinkdavosi ne Sąjūdžio būstinėje Vežėjų g. 4, o Karčiauskų bute.

Jame E. Karčiauskienė per naktį siuvamąja birbino žalius raiščius su Gedimino stulpais pirmajam viešam sąjūdininkų pasirodymui Klaipėdos gatvėse 1988 m. liepą, kai suplevėsavo Ryto Staselio laikoma Lietuvos trispalvė visai po Karčiauskų buto langais.

Drebėjau matydama, kaip aplink jį zujo kagėbistai. O ir sąjūdininkų spiečiai. Vilniaus šimtatūkstantiniuose mitinguose jau buvo suplazdėjusios trispalvių jūros. O Klaipėdoje - pirmoji, iš Vilniaus parsivežta...