Klaipėdoje - nauja kultūrinė erdvė ir „Kontrastai“

Jau šį penktadienį nuo 19 iki 21 val. paroda atvers duris visuomenei.

Minėtą parodą pirmieji jau pamatė būrys žinomų klaipėdiečių - vyko uždaras garbių kviestinių svečių: Klaipėdos miesto kultūros magistrų, I. Simonaitytės literatūrinės premijos laureatų, metų klaipėdiečių, vakaras.

"Jūsų tas buvimas drauge, tas kontrastas, labai išryškina klaipėdietišką aurą ir dvasią.

Merginos, kurkite, garsinkite Klaipėdos vardą pasaulyje, jūs tą galite, jūs tą turite daryti, Klaipėda ir pasaulis to lauks.

Ačiū už jūsų nuostabią kūrybą", - parodos pristatymo vakaro metu sveikinimo žodį tarė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Branda ir jaunatviškumas

Pastato, kuriame pagal istorinius duomenis buvo plėtojama fantastiškai kontrastinga veikla, renovuotų erdvių sienas šiandien žiūrovams atveria jų savininkai, išlaikydami ne menkesnį kontrastą ir intrigą bei kviesdamas lankytojus naujai meninei, kultūrinei patirčiai.

Čia pristatyta ir visuomenei atverta bendra Sofijos Kanaverskytės ir Rugilės Cibauskaitės kūrybos paroda jungtinėje ekspozicijoje. 

„Kur dingsta laiko ribos?“ - parodos plakate nuskambantis klausimas yra keliamas intuityviai jaučiant reikšmės artėjimą. Riba pati savaime nėra negatyvi - jos reikšmingumas išauga identifikuojant pasirinkimų / sprendimų galimybes, tad atsakymas į užduotą klausimą „Kur dingsta laiko ribos?“ priklauso nuo suvokėjo asmeninio poreikio ir patirties", - sako Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Neringa Poškutė-Jukumienė.  

Ji pastebėjo, kad Klaipėdos kultūros magistrės, Metų klaipėdietės S. Kanaverskytės kūrybą lygiavertiškai papildo R. Cibauskaitės tapyba. 

„Autorių tandemas neįprastas, tačiau labai įtaigus žaidžiant užduotu klausimu ir ieškant dingstančių ribų bei specialiai pabrėžiant technikų, kompozicijų, spalvų kontrastus.

Nors kontrastas kaip terminas vartojamas skirtumams pabrėžti, juos įvardinti ir skirtybių principu atskirti, šiuo atveju ši dviejų autorių paroda tapo susiliejimu, kuriame skirtumai ir kontrastai vienas kitą veikdami tampa ekspoziciniu vieniu, žiūrovą praturtinančiu vizualiniu patyrimu“, - parodos recenzijoje rašo N. Poškutė-Jukumienė.

Parodoje S. Kanaverskytė pristato 12 asambliažų, kuriuos pati įvardina koliažais. Kiekviename menininkės, scenografės kūrinyje išvystame šio laikmečio artefaktus - dantų krapštukai, kokteilių šiaudeliai, monetos, šakelės, audiniai, papjė mašė technika, tekstilė ir kitos medžiagos paveiksluose tampa sakraliu turiniu, kuriame žiūrovui pateikta informacija kviečia suklusti, stabtelti.

Kūryba - jausmų sumaištis

R. Cibauskaitė pristatydama žiūrovui tapybos kolekciją „Chaosas“ nukelia mus į jausmų sūkurį, kurį išgyventi esi privertas dabar ir čia, neatidėliojant ir nesiruošiant tam specialiai.

„Ir tai neabejotinai yra jaunos autorės, žengiančios pirmuosius kūrybinius, bet labai stiprius rinkodarinius / komunikacinius žingsnius, nuopelnas. Meno taikomoji funkcija per daug nuvertinama ir yra retai aptarinėjama. Kūryba - nuo vaikystės lydinti veikla - neišvengiama šiuolaikinėje kultūroje ir versle, moksle ir socialiniame gyvenime. Tai neatsiejama vidinius ir išorinius postūmius visoms šioms sritims suteikianti jėga“, - sakė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė.

Pasak Rugilės, jos kūryba - jausmų sumaištis, vidinis chaosas, pavirstantis į kūrybinę tvarką. Jaunai ir energingai moteriai chaosas yra varančioji jėga, smalsumas gyventi patiriant maksimalias išraiškas.

Liepos 29 d. ekspozicijoje vėl savo žiūrovą pasitiks autorės. Nuo 19 iki 21 valandos turėsime išskirtinę galimybę susipažinti ir daugiau išgirsti apie Rugilę Cibauskaitę, jos kūrybines perspektyvas meną įveiklinant verslumo modeliais.