Klaipėdiečiai teatralai laukia Auksinių kryžių

Auksinio scenos meno kryžiais siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus.

Šiais metais konkursui buvo pateikti 102 pasiūlymai. Auksinių scenos kryžių nominantus pagal atskiras kategorijas išrinko komisija: Margarita Alper, Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, Eglė Gudžinskaitė, Sigita Ivaškaitė, Monika Jašinskaitė, Lina Klusaitė, Martynas Petrikas, Evgeniya Shermeneva ir Janina Stankevičienė.

Komisijos nariai pažymėjo, kad 2022 metai - jaunų kūrėjų laikas, atskleidžiantis naujos Lietuvos teatro kartos veidą, išryškėjantį ir nominacijose. Nepriklausomybės laikotarpiu užaugę menininkai aiškiai plečia savo kasdienio pasaulio ribas už gimtosios šalies sienų, pasaulines aktualijas įtraukdami ne tik kaip nuorodas ar komentarus, bet priimdami jas kaip savo gyvenimo dalį. Komisijos narių teigimu, spektakliuose matyti daug komandinės kūrybos bei dėmesio socialiai jautrioms, visuomenėje rezonansą keliančioms temoms.

Bendras nominacijų skaičius nepasikeitė, pakito tik kelios nominacijų kategorijos, kurios tiesiogiai susijusios su sukurtais ir pateiktais spektakliais bei išryškėjusiomis tendencijomis.

Kiekvienoje nominacijoje buvo išskirta iki penkių pozicijų. Pirmą kartą paskelbti ir Boriso Dauguviečio auskaro, teikiamo už naujų sceninės išraiškos formų paieškas, nominantai.

Auksiniams scenos kryžiams šiais metais nominuota ypač daug klaipėdiečių.

Net šešiose nominacijose pristatyti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjai. „Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi mūsų teatro kūrėjais ir atlikėjais. Mums praėję metai buvo iš teisų labai kūrybingi, tačiau tikrai nesitikėjome net 6 nominacijų. Tai, regis, yra didžiausias skaičius tarp visų kultūros ir meno organizacijų. Priimu tai kaip didelį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro augimo krypties, kuria einama pastaruosius penkerius metus, įvertinimą“, - komentavo nominacijas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Keturias nominacijas pelniusio Šeiko šokio teatro įkūrėja ir vadovė Agnija Šeiko taip pat pasidžiaugė, kad šio teatro kūryba yra pastebima. Pati Agnija turi jau 3 Auksinius scenos kryžius.

„Anksčiau jie gulėjo kažkur stalčiuje, bet ištraukiau ir padėjau pagarbiai. Susimąsčiau, kai mūsų teatro kūrėjas belgas Nielsas Claesas, kuris taip pat buvo pelnęs šį apdovanojimą, prasidėjus karui Ukrainoje pasakė, kad jis visada po ranka laiko pasą ir Auksinį scenos kryžių kaip savo kūrybos kokybės ženklą“, - pasakojo A. Šeiko.

Šiais metais didžiausio komisijos dėmesio sulaukė Šeiko šokio teatro pastatymas „Indigo. Das Schliemann Projekt“. Anot jo choreografės A. Šeiko, šis spektaklis iš tiesų buvo išskirtinis, ryškus ir specifinis tiek savo turiniu, tiek forma, tiek atlikėjais. „Būtų džiugu, jeigu jis taptų ir laureatu“, - neslėpė lūkesčių pašnekovė.

Konkurso laureatams kovo 26 dieną Lietuvos nacionaliniame dramos teatre bus įteikti atminimo ženklai Auksiniai scenos kryžiai, o už naujų sceninės išraiškos formų paieškas - atminimo ženklas Boriso Dauguviečio auskaras.

Klaipėdos nominantai

Metų aktorė

Digna Kulionytė už Mašos vaidmenį spektaklyje „Žuvėdra“ (OKT / Vilniaus miesto teatras) ir tyrinėtojos Dignos, Yoko Ono vaidmenis spektaklyje „Lost Lost Lost“ (Klaipėdos dramos teatras);

Scenografija ir kostiumų dizainas

Sigita Šimkūnaitė už scenografiją spektakliui „Dona Kichotė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras); Birutė Ukrinaitė už scenografiją spektakliui „Undinė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras); Sigita Šimkūnaitė ir Sandra Straukaitė už scenografiją ir kostiumų dizainą spektakliams „Edžio pabaiga“ (Valstybinis jaunimo teatras) ir „Indigo. Das Schliemann Project“ (Šeiko šokio teatras);

Videografija ir šviesų dizainas

Andrius Stasiulis už šviesų dizainą spektakliams „Indigo. Das Schliemann Project“ (Šeiko šokio teatras) ir „Dona Kichotė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);

Solistė

Gunta Gelgotė už Julijos vaidmenį operoje „Lokys“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);

Choreografija

Agnija Šeiko už šokio spektaklio „Indigo. Das Schliemann Project“ choreografiją (Šeiko šokio teatras); Gaj Žmavc už šokio spektaklio „Dona Kichotė“ choreografiją (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).

Šokėja

Anna Chekmarova už vaidmenį šokio spektaklyje „Dona Kichotė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras); Oksana Griaznova už vaidmenį šokio spektaklyje „La Calash La Latin-LT“ (Granhøj Dans, Šeiko šokio teatras);

Spektaklis vaikams ir jaunimui

Šviesos ir materijų spektaklis „Tunelis“ (Klaipėdos lėlių teatras, Liublianos lėlių teatras);

Socialinio rezonanso spektaklis

„Žuvies akies“ spektaklis „Nemiga“.