Keizerių šeimos moterų kraitis

Šeima gyveno vadinamojoje Keizeriškėje, Spengių kaime.

Apie J. Keizerio žmoną Ilzę mažai žinoma. Ji buvo senoviškas žmogus, tikėjo pranašiškais ženklais ir pasivaidenimais.

Vyriausias sūnus Martinas Vilhelmas žuvo II pasaulinio karo metais, 1942-ųjų kovo 29-ąją, prie Leningrado (dabar Sankt Peterburgas).

Tą naktį motina aiškiai girdėjusi beldimą į trobos langą. Vyro klaususi: „Kas ten beldžia?“ Tėtukas Martinas pradaręs duris, bet nieko neradęs.

Kitą naktį beldimas pasikartojęs, todėl moteris buvusi labai nerami. Praėjus nedaug laiko - savaitei ar kiek daugiau,paštininkas atnešė liūdną pranešimą.

Mirties liudijime buvo įrašyta ta data, kada ji girdėjusi beldimą.

Atbėgusi pas savo dukrą Anną, kuri jau buvo ištekėjusi ir gyveno Klausmyliuose, motina verkdama pranešė skaudžią žinią, kad žuvo jos sūnus Martinas, Annos brolis.

Keizerių dukra buvo puiki audėja, mezgėja, siuvėja.

Jos prieraišumą lietuviškoms tradicijoms liudija turėtas kraitis.

Išliko staltiesė su puošniu rankų darbo mezginiu, vadinamuoju perdrobuliu, jungiančiu dvi audinio palas. Jį sudaro aštuonkampių žvaigždučių raštas. Viename staltiesės kampe raudonais siūlais išsiuvinėta mergautinė Annos Kaiser monograma „AK“.

Asta prisiminė, kad su šia staltiese buvo dengiamas stalas tėvų namuose Ketvergiuose. Ją patiesdavo švenčiant įvairias šventes, per kurias susirinkdavo šeima ir artimieji.

2014 m. Asta Strumilienė muziejui perdavė išeiginius lietuvininkės drabužius: švarkelį, plisuotą sijoną, vadinamąjį kedelį, šilkinę prijuostę ir skepetą.

Visi apdarai juodi. Nėra žinoma, ar jie priklausė I. Keizerienei, ar jos dukrai Annai.

Ilzė Keizerienė (Ilsze Kaiser, gim. Skrandies, 1881- 1960) šventadienio drabužiais.

Sijonas buvo laikomas susuktas ir trijose vietose perrištas, kad klostelės neišsileistų.

Asta jį buvo kelis kartus „pasiskolinusi“, kai studijų metais dalyvavo Vilniaus pedagoginio instituto (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) folkloro ansamblio „Poringė“ veikloje.

Šeimos albume išsaugotos nuotraukos, kuriose motina ir dukra apsirengusios tradiciniais drabužiais.

Tačiau jų apranga skiriasi. I. Keizerienės sijonas stambiai klostytas, o dukros Annos - smulkiai plisuotas.

Konfirmacijos dieną šventiškai pasipuošusi jaunoji A. Kaiser dėvi juodą šilkinę prijuostę, o motinos prijuostė išilgai dryžuota.

Ji ryši tamsią skarą su šilkiniais kutais, o dukra - vienplaukė.

Asta Strumilienė (gim. Kosaitė) su močiutės Annos Perkamienės (gim. Kaiser) kraitine staltiese. Ketvergiai, 2014 m.

Tradicinėje kultūroje galvos apdangalas žymėjo moters šeiminį statusą.

Ištekėjusios ryšėjo skaras, o mergaujančios vaikščiojo vienplaukės.

Nuotraukoje konfirmantės Annos kasos sudėtos vainiku aplink galvą.

Tokiai šukuosenai A. Perkamienė liko ištikima iki gyvenimo pabaigos.

„Kiek prisimenu savo močiutę, ji visada pindavosi ploną kaselę - “bizikę„ ir prisisegdavo ją su “špilkikėm„ viršugalvyje“, - prisiminimais dalinosi Asta.

Annos Perkamienės (gim. Kaiser) kraitinės staltiesės fragmentas su nertu perdrobuliu ir monograma „AK”.